Artėjam prie pabaigos. Abėcėlės pabaigos. Ne homeschoolingo pabaigos. Šią savaitę U, Ū. Dar liko V ir Z, Ž. Tuomet bus švetinis laikotarpis: gyvensim kitokiu tempu, mokinsimės irgi visai kitus dalykus. O nuo Naujų metų viskas bus kiek kitaip. Bet apie tai vėliau, gerai? Biblija. „Meilė nepasiduoda piktumui“. Svarstėm su vaikais, ką tai galėtų reikšti. Kaip tai galėtų...

Faina buvo savaitė. Na gerai, „faina“ – tai baisus barbarizmas...  Turtinga, turininga, triukšminga buvo savaitė (raidė T!). Mažai tvarkos, daug važinėjimo, daug bendravimo, daug įvairios veiklos. Jei norėčiau prikibti, prikibčiau prie to, kad ir vėl neišlaikėm balanso – davėmės, kaip akis išdegę, tačiau svarbiausia juk, kad faina buvo savaitė. Ane? Biblija....

Šią savaitę mano homeschoolingas buvo mažumėlę išbandytas. Mes keliavome. Į kitą Lietuvos pusę. Nuvargau nežmoniškai, bet užtat įgyjau neįkainojamų žinių – tad pati buvau homeschoolinama... O tai juk ir yra visa esmė: gyveni ir mokaisi. Ane? Taigi, kiekviena kelionė – aukso vertės, nes tada geriausiai pasirodo sritys, kurios barška. Šį karta atsidengė vaikų pagarbos...

Kai kadaise prieš šimtą metų išmokau kepti varškės apkepą, pusryčiams daugiau nieko nevalgėm visą mėnesį – tik varškės apkepus. Kai išmokau kepti duoną, beveik kas rytą namuose kvepėdavo ką tik iškepta duona. O kai pasisiuvau pirmąją (ir kolkas vienintelę) savo lininę suknelę, ją vilkdavausi visur: bet kokia proga, bet kokiu oru. Pažįstama? Bent kiek? Disbalansas...

Paskutinės kelios savaitės pasaulio istorijoje bus įrašytos kaip „tas laikas, kai Matui dygo dantys“. O tie dantys dygo su trenksmu. Skausmingai. Ilgai. Dabar aš jau žinau, kad tai tebuvo dantys, o tada dar nežinojau. O iš nežinojimo visokių baisybių prisigalvojau. Ir tomis baisybėmis beveik ir patikėjau. Bet štai vieną rytą atsikėliau ir supratau, kad pirmą kartą per ilgą...

Sergam. Ir vėl. Švenčiam du gimtadienius. Vat. Mažiausiai tris kartus šią savaitę pasakiau sau: „Viskas, daugiau nebegaliu... Užsiiminėju kažkokiom nesamonėm. Dedu taška. Basta. Kaput. Finito.“ Mažiausiai keturiolika kartų nuleidau rankas. Kartais visas šitas homeschoolinimo – mokymo namuose – reikalas atrodo neįmanomas. Visiška utopija. Kartais atrodo, kad tos amerikiečių...

Taigi ėmėm mes ir apsirgom. Išvirtom trise (aš, Matas ir Sofija) vidury gražios ir saulėtos savaitės... Guliu aš naktį lovoj, Matas karščiuoja, o aš kurpiu, ką čia gero su N raide nuveikus. Priskaičiavau, primatavau, bet ryte visos iliuzijos apie turbo mamą, kuri užsiima su vaikais bet kokiu oru, bet kokiom aplinkybėm, žlugo. Ir gerai. Keičiam planą – išnaudosim ligą kaip...

Ilga, labai turininga ir be galo rudeniška savaitė. Minėjau, kad šią savaitė pasimatys, kokia bus mūsų dienotvarkė, nes vaikai pradėjo lankyti būrelius... Tad regis, kad iki naujų metų nusimato daug veiksmo.. Jason Bourne tipo veiksmo... Biblija. M raidė, todėl meilė. O kas gi kita jei ne 1 Kor 13 "Meilė kantri, maloni...". Kodėl gi ne, pagalvojau. Sužinosim, kokia yra meilė....

Uchti savaitė. Gal ne vaikams, bet man... double uchti. Bet, ačiū Dievui, praėjome. Į septynias dienas sutilpo tėčio kelionė į Minską, dvi močiutės Juditos viešnagės, svečiai iš Amerikos, seminaras apie santuoką ir tėvystę, IKEA, biblioteka... voratinkliai, vikšrai pabėgeliai, naujos knygos, duonos kepimas, pyrago kepimas, nesibaigiantis namų tvarkymas, žaislų eliminacija......

Įspūdžių tiek daug, kad su kibiru neišsemsi. Ir kodėl gi atėjus rudeniui įspūdžių padaugėja trigubai? Gal įspūdžiai žino, kad baigėsi vasaros atostogos? O gal jie patys grįžo iš atostogų ir kibo į darbą... mus linksminti? Kaip ten bebūtų, keturiolikta savaitė buvo nuostabi! {biblija} Aurimas su vaikais kalbėjo apie tai, kad Žmogus turi dvi dalis – vieną matomą...