ATGAL Kaip mokinsimės: dienotvarkės planavimas

Taigi, praeitame įrašė rašiau apie tai, ką mokinsimės ateinantį pusmetį. O šiame pabandysiu kiek įmanoma aiškiau išdėstyti, kaip tą dalykų gausą viliuosi sutalpinti į mūsų dienotvarkę. Beskaitydama amerikiečių mamų blogus atradau du išganingus (genialius!) įrankius... Juos pritaikiau mūsų dienotvarkėjė. Ir ką? Ogi tą, kad jie veikia. Turiu omeny... wow, negaliu patikėti, kad dabar parašysiu tokius žodžius – bet mes beveik viską spėjam (na.. mokslo dalykus, o ne apskritai viską). Be streso. Ir su malonumu. Suintrigavau? Gerai! Skaitom toliau.

Pirmas: Rytinė pintinė. Morning basket.

(Prie lietuviškų pavadinimų parašiau ir angliškus tam, kad galėtumėte dar pasigooglinti, nes medžiagos ir apie vieną, ir apie kitą internete yra pakankamai.)

Jei kažkur ir rašiau apie rytinę pintinę, tai tuomet dar tikrai nežinojau, kas tai yra. Rytinė pintinė yra tai, nuo ko pradedame namų mokymo laiką rytais. Tai, kas sužadiną vaikų vaizduotę ir kutena jų smalsias nosytes; tai, kas yra gražu, malonu, įdomu, turininga, spalvinga. Tai įvairių knygų (albumų, žemėlapių) rinkinys, sudėtas į gražią pintinėlę, kuri vadinama rytine todėl, kad paprastai ištraukiama rytais. Kadangi šis fenomenas man buvo visai naujas ir nesuprantamas, aš visą procesą nulipdžiau pagal kitų šeimų pavyzdį.

Taigi, kaip jau minėjau praeitame įraše, rytais mūsų diena prasideda nuo Biblijos (apie tai plačiau čia), paskui mes pusryčiaujame, tuomet seka šeimos malda, po kurios tėtis išeina į darbą. Tada mes su vaikais tvarkomės – kiekvienas atlieka savo ruošos darbelius (Emilija nurenka ir nuvalo stalą, Sofija nustumia kėdes į kambario vidurį, aprenka išmetytus daiktus, Emilija iššluoja aplink stalą, aš išplaunu indus, kartais peršluoju kambarį, tada Sofija sustumia kėdes atgal; Matui duodu šluostę ir jis išsišiepęs iki ausų pasikrykštaudamas valo sienas).

Tuomet ateina laikas mūsų rytinei pintinei. Visi lekiam ant mūsų senutės odinės sofos (kuri jau šią vasarą pruivalo būti arba sutaisyta...arba pakeista), aš išsitraukiu rytinės pintinės idėjų sąrašą, pasižiūriu, kuri knyga ar veikla laukia savo eilės ir mes pradedam. Štai taip atrodo mano rytinės pintinės sąrašas.

O taip atrodo mūsų rytinė pintinė... (Kaip matote tikrų tikriausia pintinė..).

Dabar apie sąrašą – tai ganėtinai svarbi viso proceso dalis. Jei jūs norėsite rytinės pintinės idėją įtraukti į savo dienotvarkę, jums būtų pravartu susikurti savo sąrašą. Tiesą sakant, kitos mamos sąrašo neturi - jos tiesiog sukrauna į pintinę visokių knygų miksą ir kas rytą skaito po skyrelį iš kelių knygų. Galima ir taip - be jokio sąrašo, be jokio rėmo – tiesiog nustatai rytinės pintinės laiką, randi patogiausią ir jaukiausią vietą namuose, griūni su vaikais ir pasineri į skaitinius... pagal nuotaiką, pagal orą, pagal galimybes. Vienintelė taisyklė – turėti pintinę... su knygom.

Rytinės pintinės turinys skirsis priklausomai nuo metų laiko, nuo jūsų šeimos pomėgių, nuo vaikų amžiaus. Štai dabar mano pintinėj sudėtos pasakos, lengvi skaitiniai apie gamtą, vaikiškos poezijos knygelės, o po kelių metų į repertuarą įtrauksiu istorijos, geografijos knygų, biografijas ir t.t. Rytinė pintinė turėtų būti reguliariai atnaujinama. Tik, žinoma, ne kas dieną. Savaime suprantama, kad perskaitytos knygos bus iškeliamos ir keičiamos naujomis, tačiau tegul jūsų pintinėje atsidūria ir netikėtų siurprizų – gal knyga apie arbatą, ar kelioninių nuotraukų albumas, ar knyga apie kostiumo istoriją. Bet kas, ką galima panagrinėti, kas galėtų įžiebti pokalbį, išsukti tyrinėjimų virtinę.

Grįžtant prie sąrašo. Mano atveju jis buvo būtinas, nes be skaitomų knygų į jį įtraukiau ir įvairias kitas veiklas, kurias aš norėčiau atlikti būtent rytais, ne prie stalo, o ramiai atsilošus sofoje, su vaikais įsitaisiusiais čia pat pašonėje..ir ant galvos.

Kaip matote, mano sąrašas turi keturias stambias grupes, kurias aš pavadinau A, B, C. D. Kiekvieną kartą stengiuosi įveikti po vieną punktą iš A kategorijos, po du ar tris punktus iš B kategorijos, vieną iš C ir vieną ar du iš D. Tad mūsų rytinės pintinės laikas atrodytų pvz taip:

Sėdam su vaikais ant sofos. Pradedam nuo (A) – tad biblinio charakterio arba Dievo savybės (rotacijos principu). Ilgai prie šios dalies neužtrunkam. Aptariam, prisimenam, paskaitom. Tuomet (B) ir (C) – skaitiniai ir atpasakojimas. Skaitiniams pasirenku dvi knygas iš eilės einančias sąraše (tarkim poezijos knygą ir V.Biankio „Apsakymus“), paskaitau po skyrelį. Tada pasirenku vieną atpasakojimo būdą ...tarkim, paprašau, kad vaikai papasakotų, kaip reikia kepti kiaušinį. Pasijuokiam, nes vaikai sumaišo visus kiaušinio kepimo etapus. Tuomet pereinam prie (D). Iš šio sąrašo įprastai renkuosi ne iš eilės, o labiau atsižvelgdama į laiką. Kitą dieną viskas pasistumia sąrašu žemyn, todėl nors struktūra lieka ta pati, tačiau skaitome ir daromė visiškai kitus dalykus. Taip savaitės begyje rytinės pintinės metu aprėpiame daug daug įvairių knygų, sužinome daug įvairių dalykų. Per kelias savaites dar nebuvo dviejų vienodų pasisedėjimų ant sofos. Super!

Kartais mes sustojame prie skaitinių ir toliau nebepajudam iš vietos. Nes „užsiskaitom“ iki pietų. Kartais perskaitom kažką tokio įdomaus, kad negalim nežinoti apie tai daugiau. Pavyzdžiui vieną kartą V.Biankio knygoje skaitėm apie įvairių gyvūnų maskuotes, tad užvertę knygą, įlindom į youtube ir žiūrėjom įvairius klipukus apie gyvūnų maskuotes. Viskas pasibaigė chamelionais – nes jie juk geriausi kamufliažininkai, ane?

Kelios mintys apie rytinę pintinę arba morning basket. Tai genialus metodas - rytinės pintinės metu vaikų vaizduotes galima pripildyti įvairiausiais dalykais. Todėl didžiają dalį savo suplanuotų pusmečio dalykų aš aprėpiu šiuo metu. Kita mintis – kai sėdžiu su vaikais ant sofos ir kapstinėjuosi įdomiausiuose dalykuose, vartau meno albumus, klausau klasikinės muzikos, stebiu savo vaikų susidomėjimą, matau, kaip gilėja jų žinios, kaip plečiasi supratimas... vat tada, brangūs bičiuliai, vat tada tikrai jaučiuosi, kad homeschoolingas – tai privilegija, malonumas, dovana. Ir kas kartą dėkoju Dievui, kad man taip nuskilo – kad aš galiu štai šitaip leisti savo dienas.

Antras: Planavimas rotacijos principu (Loop schedule)

Namų mokymo dienotvarke galima planuoti keliais būdais. Pirmą pusmetį aš išmėginau du variantus. 1. Bandžiau susidaryti pamokų tvarkaraštį panašų į tą, kurį naudodavome mokykloje, t.y. pirmadienį turim rašymą, matematiką, o antradienį darom gamtą ir rašymą, trečiadienį vėl matematika ir menas ir t.t. Šis metodas turi vieną riebų minusą – ką daryti tuomet, kai vieną dieną praleidi?... Ar tuomet už praleistus dalykus atsigriebti kitą dieną ar kitą savaitę? Žinoma, dabar, kai mokau tokio amžiaus vaikus, nėra labai už ką ir atsigriebti – niekas juk nieko netikrina ir nereikalauja. Tačiau aš pati esu labai keista paukštė šioj srity - turiu arba tiksliai laikytis savo plano, arba jo visai nesilaikyt. Per vidurį... kažkaip nepavyksta.

2. Tuomet išbandžiau kitą metodą – neplanuoti nieko. Tad savaitės pradžioje sumesdavau apytikslį idėjų sąrašiuką, kurį savaitės eigoje bandydavome įgyvendinti. Šio plano minusas – daug neįgyvendintų idėjų ir daug sugaišto laiko darant sprendimus savaitės eigoj. Tad nuo sausio mėnesio – naujų metų proga – nusprendžiau išbandyti naują dienos planavimą. Tai planavimas rotacijos principu arba loop schedule. Loop – angl. „ciklas“, bet man principas darosi aiškesnis, kai galvoju ne apie ciklą, o apie ratą. Tad pradedam nuo taško A ir po kažkiek žingnsnių vėl sugrįžtam prie taško A - apeinam ratu.

Štai kaip atrodo mano dienos planas:

Savo plane „ciklą / ratą“ vadinu loop, nes man taip lengviau įsimena. Taigi planuodama dieną, pirmiausia nusistatau dienos griaučius: tuos dalykus, kurie įvyksta daugmaž ir be planavimo, kasdieną tokiu pačiu metu; tai kada keliamės ryte, pusryčiai, šeimos malda, pietūs, vakarienė, miegas. Dažniausiai dienos metu turime dvi stambesnes progas, kada su vaikais ką nors darome namuose (tad ne lauke): tai tarp 10:00-12:00 ir po pietų tarp 16:00-18:00. Anksčiau šiem laikam priskirdavau konkrečius dalykus, o dabar tiesiog užrašiau loop.

"Ciklas / ratas" (toliau loop) yra kelių dalykų sąrašas, kurį einame eilės tvarka, o užbaigę pradedam nuo pradžių. Tad rytiniame loop turiu šiuos dalykus: matematika, anglų, giesmės, practical skill (arba įgūdis). Šį loop užbaigiam maždaug per 2-3 dienas ir vėl pradedame iš pradžių. Todėl kiekvienas dalykas savaitės eigoje pasikartoja kelis kartus. Popietinis loop turi kitus dalykus: rašymas, darbeliai, muzika, rankdarbiai. Šiame loop rašymas pasikartoja du kartus, nes aš noriu, kad savaitės eigoje rašymas pakliūtų beveik į kiekvieną dieną. Ir čia dar ne viskas... Nes visas gražumas ir paprastumas prasideda įvedus antro lygio loop. Mano plane tokie loop yra du – matematikai ir rašymui. Tad kai stambiajame loop prieiname rašymą, mažesniame loop yra tokie variantai: ABC lapas, laiškas, copywork (perrašinėjimas), pratybos. Taip kas kart prisėdus prie rašymo dirbsim prie vis kito aspekto. O visas grožis tame, kad man nereikės kas kartą sukti sau galvą, ką čia dabar rašyti – ar raides, ar tekstą ar dar ką nors. Tas pats su matematika. Nesinori kaskart daryti tą patį ir nesinori kaskart sukti galvą, todėl dabar galvos man sukt ir nebereikia – viskas jau susukta. Įvairovė yra. Tvarka yra. O su tvarka ir teisingumas (cha..).

Bonusas: pamokos scenarijus

Būna tokių dienų, kai galva tuščia kaip puodynė. Atsisėdi su vaikais prie stalo, žinai, kad turi kažką veikti (savo plano dėka netgi žinai, kas tas kažkas yra). Tačiau bum ir įsijungia žiūrėjimo į vieną tašką rėžimas ir staiga nebežinai žmogus nuo ko pradėti. Kažka pakrapštai šen, pakibini ten, bet ir viskas. Laikas sugaištas - naudos jokios. Tokiems atvejams (vat, kai smegeninė supasuoja) pasirašiau dalykų "scenarijų" ar "eigą". Sąmoningai surašiau net ir pačius elementariausius žingsnelius.

Tad pvz. mano anglų kalbos scenarijus atrodytų taip:

1. Pasisveikinam ("Hello" dainelė)
2. Gouin serija (atliekam veiksmus + lietuviškai; atliekam veiksmus + angliškai)
3. Dainuojam anglišką dainelę arba žaidžiam žaidimą

Picture study scenarijus:

1. Prisimenam praeitos savaitės paveikslą; kas jame buvo pavaizduota? Vaikai pasakoja.
2. Naujas paveikslas. Parodau paveikslą. Nesakau pavadinimo.
- Jei dailininkas naujas, pasakau jo vardą, laikmetį (kai vaikai bus vyresni), galime pasižymėti jį ant timeline
3. Aptariam paveikslą. Užduodu klausimus iš savo klausimyno.
4. Vaikai siūlo pavadinimus paveikslui.
5. Uždengiu paveikslą, paprašau, kad kuris nors papasakotų.

ir t.t.

---

Taigi reziumė yra toks: kuo daugiau suplanuojam iš anksto, tuo mažiau sprendimų reikės daryti dienos eigoje. Mažiau sprendimų - vadinasi taupomas laikas. O laikas - pinigai, ane? Kaip svarbu yra visgi planuoti... : )

16 savaitė. M, mėnulis, Mocartas