ATGAL Ką ir kaip mokomės šiomis dienomis. Ikimokyklinukų mokymas namuose (homeschooling)

Kai prieš beveik du metus pradėjau rašyti TrisŽirnius, ir kai įkvėpimas ir energija dar liejosi per kraštus, aprašydavau kiekvieną mūsų namų mokymosi savaitę. Puškavau kaip gerai suteptas garvežys. Po pusės metų rašymo maratono teko keisti taktiką, nes tokiu tempu su trim vaikais varžtai klibėti pradėjo. Tačiau dabar supratau, kad atėjo laikas ir vėl atsižymėti panašaus pobūdžio įrašu.

Pabandysiu kiek įmanoma aiškiau surašyti ką mes darom bei kur, kaip ir kodėl tą darom. Įprastai mūsų diena / savaitė sukasi apie šiuos dalykus: bibliją, skaitymą, rašymą, matematiką, literatūrą / poeziją, anglų, piešimą, muziką. Į "mokslus" įsitraukė visi trys žirniai: ir Emilija (6.5), ir Sofija (4.5), ir Matas (2.5). Žinoma, kiekvienas pagal savo sugebėjimus. Taip pat stengiamės reguliariai bendrauti su kitomis šeimomis, kurios irgi moko savo vaikus namie, dalyvaujame bendrose ekskursijose, lankome muziejus (apie tai ten kažkur apčioje). Tad iš tikrųjų kardinaliai nieko naujo nevyksta, gal tik mokymosi turinys jau labiau susigulėjęs ir apsišlifavęs. Taigi, pradedam.

Biblija

Kadangi mūsų šeima šiuo metu eina per gana audringus ir dar nematytus vandenis, tai ir vaikai gauna daugybę progų dalyvauti visai kitokiame maldos, tikėjimo, šlovinimo gyvenime. Pasikeitė mano ir Aurimo asmeniniai santykiai su Dievu. Todėl pasikeitė ir šeimyninės maldos. Pasikeitė Biblijos skaitymas. Pasikeitė šlovinimas. Viskas pasidarė kažkaip tikriau. Teorija virto praktika. Žavi vaikų įžvalgos, pastebėjimai, karštos ir kartu vaikiškai patiklios jų maldos.

Aurimas baigia su vaikais nagrinėti štai šią knygą: "Who is God? Biblical worldview of God and truth" (galima rasti kiek pigiau padevėtą Amazon.co.uk). Aurimo ir vaikų pasisedėjimo formatas išliko toks pats: prieš pusryčius visi susiglaudę ant sofos; Aurimas skaito, užduoda klausimus, vaikai klauso, atsako, diskutuoja. Dažniausiai paskaito po skyrių iš aukščiau minėtos knygos ir po eilutę iš suaugusiųjų Biblijos. Perskaitęs eilutę aptaria. (Su Matu užsiima atskirai - jam tik dabar pradėjo skaityti vaikšką Bibliją).

Vėliau dienos metu su vaikais šia tema užsiimu aš (ne kas dieną). Turiu susidariusi planą iš trijų atšakų: skaityti suaugusiųjų Bibliją, skaityti knygelę "365 Vaikų Maldos" ir mokintis mintinai eilutes iš Biblijos. Tad dažniausiai darom vieną iš šių punktų.

Suaugusių Biblijos skaitymui susidariau planą - išsirinkau aiškias teksto atkarpas nuo Jozuės iki Psalmių. Skaitydami tekstą piešiam: kreidelėm ant sienos ar pieštukais ant ilgo popieriaus, antraip vaikam sunkiai suprantama.

Kai yra ūpo, vaikai istoriją nupiešia savo Biblijos užrašuose.

Biblijos užrašuose prašo įrašyti patikusias eilutes, labiausiai patikusias maldas iš "365 Vaikų Maldos". Tiesa, kam neteko vartyti šios knygelės - rekomenduoju įsigyti ar susiieškoti bibliotekoje. Čia surašytos įvairiausios tikrų vaikų maldos įvairiausiomis temomis: pavasario, šeimos, draugystės, laisvės, karo, ligos tema ir pan. Galima skaityti viską iš eilės, galima atsirinkti pagal situaciją. Štai malda apie pavasarį:

Ši namų mokymo dalis, kurią aš taip apibendrintai vadinu Biblija, yra pati asmeniškiausia ir labiausiai išsikerojus; ji atsispindi visame namų mokyme ir mūsų kasdieniame gyvenime. Esame tikinti šeima ir Dievo Žodį laikome mūsų gyvenimo, tikėjimo, pasaulėžiūros pamatu, o tai nulemia daugelį mūsų pasirinkimų - kokias knygas skaitome vaikams, kokią mokymo programą pasirenkame, kokius filmus žiūrime, kokią muziką klausomės, kaip rengtiamės, kaip kalbame ir pan. Tad mūsų skaitomos aukščiau minėtos knygos ar puslapiai iš vaikų Biblijos užrašų tėra tik apčiuopiamos akimirkos. Tai nėra receptas ir ne mokymo programa, nes vien knygų skaitymas šioje srityje nieko neduoda... Tai turi kilti iš vidaus, ir prasidėti nuo tėčio ir mamos santykio su Dievu. Tikiu, kad ir jūsų šeimoje ši namų mokymo dalis (jei ji yra) yra pati asmeniškiausia ir savičiausia jūsų šeimai. Ir aš esu įsitikinusi - ji nuostabi tokia kokia yra. O kas parašyta ten viršuj - tik idėjos. Galbūt kam pravers.

Štai Emilijos Biblijos užrašų įrašas vėlykoms:

 

Mankšta

Kad lengviau sedėtųsi su popieriaus lapu panosėj ir pieštuku rankoje, prieš pradėdami "mokslus" gerai išjudinam kojas ir rankas. Kartais, kai laikas spaudžia, uždedu vaikams mankštos pratimus iš youtube (pvz. čia arba čia). Bet dažniausiai mankštinuosi drauge. O kadangi mūsų mankšta ne standartinė, tai pamėginsiu kiek galėdama aiškiau ją užrašyti. Pradedam žingsniuodami (supraskit - einam į žygį, kuriu kokią istoriją apie tolimus kraštus, begemotų šalį ar beždžionių karalystę). Einame džiunglėmis, bandome prasiskverbti pro tankmę (energingai rankom kapojam krūmynus), einame pelkėmis (aukštai keliam kojas), slapstomės nuo priešų (gulam ant pilvo), saugomės nuodingų kabančių gėlių (eidami pritūpiam), skuodžiame nuo pasiutusių gorilų būrio (bėgame ratu), plaukiame srauniomis upėmis (irkluojame), plaukiame ežerais (griūname ant pilvų) ir t.t. Nuotykių istoriją vainikuoja keli pratimai iš mano mokyklos laikų: dviratis, išriesta katės nugara, tampymosi pratimai. Po šios mankštos tik ir norisi griūt kur pakampiuose ir knygą skaityt - tikslas pasiektas, du kiškiai nušauti. Ir sveika, ir vaikus nuramina.

A tiesa, kartais akrobatikos užsimano pasimokint. Štai triukas Bremeno muzikantai:

 

Mokomės skaityti

Šiai temai būtinas atskiras įrašas - tokį padarysiu vėliau. O šiam kartui glaustai: šimtas dvidešimt pirmąjį kartą su Emiliją atsimušėm į sieną. Tiesa Emilijos sugebėjimais aš net neabejoju. Savo sugebėjimais taip pat neabejoju. Tačiau žinau, kad negimstama viską mokančiais, todėl ir mokomės kartu su Emilija - ji skaityti, o aš kantrybės. Tie kas TrisŽirnius praverčia nuo pirmų įrašų, žino, kad skaitymas mūsuose - tai lyg koks niekada nesibaigiantis eksperimentas. Pradėjom pagal amerikietišką modelį ("The Well Trained Mind") - tvarkingai išmokom visas raides (toliau būtume mokęsi taip vadinamus sightwords). Tačiau pakeičiau kryptį ir su Emilija atsiverčiau Danilavičiaus "Elementorių", vėliau "Zylutę" (pagal šį modelį visų raidžių mokintis net nereikėtų - pradedama nuo 5, vėliau 8 raidžių). Emilijai labai nepatiko. Sustojau. Ėmiausi mokinti skaityti skiemenis. Na, tuos visus: ba, be, bi, bo, bu, da, de, di, do, du... ir t.t. Tačiau kažkur perskaičiau, kad vaikams nepatinka skaityti bereikšmius garsus, todėl vėl grįžau prie "Zylutės". Emilijai prasidėjo rangymosi epizodai (kai atsivertus "Zylutę" ima viską niežtėt...). Pristabdėm "Zylutę", įsigijom "Labas, raide" bei "Lukas ir Rūta". Emilija skaitė prisiversdama. Tuomet vėl viską sustabdžiau (keliems mėnesiams) ir iš visiškos nevilties užsikabinau už seno "Šaltinėlio" (tai toks vadovėlis) leidimo. Emilijai regis visai patiko (pirmi puslapiai, kur skaityt beveik nereikia), todėl iš tos laimės sena.lt susižvejojau ir Vyturėlį A, B, C (sovietmečio vadovėliai). Žinoma, po kelių pamokų tekstai ėmė sunkėti ir Emilijai vėl prasidėjo alergija skaitymui. Po paskutinio bandymo elementorių kolekcija gerokai pagausėjo ir dabar ji atrodo štai taip:

Jau beveik beviltiška. Jau beveik tragiška (o gal komiška?)... Bet vat ėmė ir nutiko taip, kad atsidūriau tinkamoj vietoj tinkamu metu. Vieną dieną Mažvydo bibliotekoje (kaip simboliška - tarp knygų) su mamom Agne ir Gintare kartu laužėm galvas skaitymo tema. Ir štai atėjo man tas eureka momentas - pasirodo, kad lietuvių kalba yra fonetinė kalba! Taip, taip, žinau, jūs tą žinojot nuo pat pradžių, nes mokykloje buvote dėmesingi mokiniai. Arba gal šiaip esate tiesiog raukiantys tuose reikaluose. O man šita žinia buvo ta trūkstama puzzle detalė! Pasirodo, šalyse, kurių kalbos yra fonetinės (t.y. garsai tariami taip, kaip rašomi; arba rašomi taip kaip girdimi), vaikai pirmiausia mokomi skaityti skiemenis. Jie išmokomi visų raidžių kombinacijų skiemenyse (ba, be, bi, bo, bu... ir t.t.) ir tuomet pradeda skiemenis jungti į žodžius. Tad kadaise su ba, be, bi, bo, bu aš buvau teisingame kelyje, bet sustojau. Todėl šį mėnesį mes su Emilija visai neskausmingai grįžome prie skiemenų. Emilija laiminga. Aš laiminga.

Kaip mes tą darome? Pirmiausia pasidariau visų įmanomų skiemenų korteles. Kadangi kortelių gaunasi nemažai, jas sugrupavau į atskiras raidžių grupes (pagal balses). Viena krūvelė per dieną. Kad nebūtų nuobodu žaidžiam visokius žaidimus. Dalį kortelių Emilija skaito pati. Kitą dalį paliekam ir aš sakau žodžius, kuriuose yra vienas kortelėse pavaizduotų skiemenų Emilija turi parodyti pirštu kokioj kortelėj girdimas skiemuo. Kitais kartais tiesiog paprašau sugrupuoti veidrodinius skiemenų variantus (ak-ka ir pan).

Taip pat, internete aptikau nuostabią priemonę. Pavadinsiu ją: beprasmių dviskiemenių žodžių generatoriumi. Štai žiūrėkit: imat nedidelį, bet storą (arba didelį ir storą - kaip jum labiau norisi) spiralinį sąsiuvinį, peiliuku padalijat pusiau, markeriu surašot skiemenis.

Labai įdomus dalykėlis. Galite vartyti įvairiai: keisti galūnes (baba, bada, baga, baka ir t.t.) arba keisti pirmą skiemenį (baba, daba, gaba, kaba, laba ir t.t.). Visas įdomumas tame, kad anksčiau ar vėliau tarp bereikšmių baba ir gaga pasitaikys reikšmingi bala, barė ir pan. Tuos reikšmingus rašykit į savo žodžių skrynelę. Kai jau turėsite tokių reikšmingų žodžių sąrašą, juos atsispausdinkit, išsikirpkit ir dėliokit sakinius. Ir viskas. Paprasta ir smagu. Emilija kvatoja skaitydama visus bereikšmius bubu, bėbė ir džiaugiasi atradusi tikrus žodžius.

Tiesa, tą pačią knygelę ėmiau naudoti ir Sofijai. Ji žino visas raides, moka jungti jas į skiemenis ir yra nesugadinta mano eksperimentais su "Zylute", "Šaltinėliu" ir šiaip visokio plauko pseudo-vadovėliais. Sofijai kolkas procesą palengvinu - skaitome tik po vieną skiemenį.

Matas (2,5 m.) irgi reikalauja "mokslų". Prieš metus laiko (gal žaisdamas, o gal azarto pagautas) Aurimas jį išmokė raidžių. Tad žino Matas a, o, m, g, l, t, s ir kt. Sukdama galvą, kaip čia jį užimti, vėl atsidūriau reikiamoj vietoj, reikiamu metu. Draugė Sandra (ji moko savo keturias atžalas namuose; tiesa anglų kalba) mane supažindino su amerikietiška skaitymo programa. Kadangi anglų kalba nėra fonetinė, jie mokosi skaityti kiek kitaip, bet aš pasigavau mažų knygelių idėją. Tai savadarbės knygelės, kurias gali "perskaityti" ir dvimetis pyplys. Prasideda jos nuo raidžių. Tarkim M, A, O knygelė. Neaiškinsiu, o įkelsiu foto:

Kad jūs žinotumėt koks Matui (ir visai šeimai) malonumas - vaikas perskaito pirmąsias savo knygeles! Ima A knygelę ir skaito: A angelas, A avietė, A akmuo ir pan. Įtvirtinęs A ir M, bando deliot žodį "mama". O su šiuo žodžiu ir knygelė yra. Irgi savadarbė.

Taip pat žaidimas A ir M įtvirtinti.

Prie raidžių sumečiau Matui darbalapius, kuriuos jis pildo išdidžiai kaip tikras vyras.

Tad reziumuoju: Emilija (6,5 m.) šiuo metu skaito dviskiemenius junginius ir pildo "Labas, raide 2"; Sofija (4,5 m.) skaito skiemenis ir pildo "Labas, raide 1"; Matas (2,5 m.) skaito mano darbo raidžių knygutes, žaidžia raidžių žaidimus ir pildo kartu su manimi raidžių darbalapius.

Ar norėtumėte atsisiųsti knygeles ir darbalapius? Prašom:

A knygelė
M knygelė
O knygelė
A, M, O darbalapiai
MAMA knygelė
Saldainių žaidimas

Atsiųsti. Atsispausdinti. Nuspalvinti. Sukarpyti. Susegti.

 

Rašome

Lengviasia dalis... nes Emiliją pagavo rašymo karštinė. Pamačiusi, kaip aš rašau rašytinėmis raidėmis, ji paprašė, kad išmokinčiau ir ją. Tad ir pradėjau mokinti. O Sofija, pamačiusi, kad sesė jau mokinasi rašytines raides, užsimanė ją pasivyti ir pareikalavo, kad ir jai nupirkčiau rašybos sąsiuvinį. Matas, pamatęs, kad Sofija turi savo asmeninį rašybos sąsiuvinį, ir kad mama kažką labai įdomaus jame paišo... irgi užsigeidė to paties. (Tiesa, Matui sąsiuvinio dar nenupirkau, bet kryptis jau yra). Taigi kaip mes tą darom:

EMILIJA kurį laiką sąsiuvinyje (sąsiuvinius pirkau IKEA, labai jaukūs) perrašinėjo mano užrašytus sakinius (mažosiomis spausdintinėmis raidėmis):

Greitai pamačiau, kad Emilija yra užsidegusi raityti rašytines raides, bet aš neturiu sistemos. Įsigyjau 1kl. Šaltinėlio pratybas ir dabar raitome raides tose pratybose. Rašome 3-4 kartus per savaitę (po penkias minutes) - nes labai patinka.

 

SOFIJA žygiuoja per nepriklausomos šeimininkės laikotarpį, todėl ir savo sąsiuvinyje šeimininkauja pilnu tempu. Ji man leidžia užrašyti tekstą, o pati jį apvedžioja.

 

Knygos

Mėsgtamiausia mokslų dalis. Tokia maloni, kad mokslais net nepavadinsi.

POEZIJA. Kelis mėnesius bičiuliavomės su Janina Degutyte. Kokia nuostabi poetė! Tragedijos, sielvarto, paslapties kupina asmenybė, ir tokie sodrūs, svajingi, gilūs poetės eilėraščiai. Poetės vaikystė buvo labai sunki - pati Janina Degutytė sakė, kad augo nematydama saulės. Tačiau kažkas keisto ir artimo to meto Lietuvai ištirpo jos eilėraščiuose ir beveik per naktį Janina Degutytė iš nežinomos mokytojos tapo žinomiausia Lietuvos poetė. Privertė susimąstyti vieno straipsnio eilutės: "Dabar beveik kiekvienas ką nors parašęs turi galimybes skelbtis – internetas sugeria ir paskandina viską. Degutytės debiuto laikotarpiu spausdintas žodis turėjo kokybės ar autoriteto aurą." Iš tiesų - kaip sunku atrasti perlus šių dienų interneto triukšme. Tad va ir grožimės anų, be internetinių laikų, grynuoliais. Kai laikas dar nelekė taip greitai, kai žodis buvo apgalvotas ir daug svarbiau buvo ne kiek, o kaip.

Mano laivas

Tik šniokščia jūra putota,
Kas man mažytės upės!
Plaukia mano baltas laivas,
Debesiu nutūpęs.

Kur plaukiu - nepasakysiu,
Paslaptis - mano kelias.
...Toj šaly ant aukšto medžio auga
Žvaigždės ir dainelės.

toj šaly pilni upokšniai juoko,
O šlaitai - cukruotais šonais.
Po saulingą slėnį vaikšto briedžiai
Su ragais raudonais.

...Ir bangos viršūnėj mano laivas.
Gulbės plunksna - krinta ir kelias.
...O toli ant aukšto medžio auga
Žvaigždės ir dainelės.

 

Eilėraščio iliustracija:

Įraše apie knygnešius jau dalinausi ir Emilijos / Sofijos įdainuota Leon Somov ir Jazzu daina "Rudens naktis" (adaptuota iš Janinos Degutytės eilėraščio "Klevų viršūnėse rudens naktis sutojo"). O čia galima paklausyti aktorės Irenos Leonavičiūtės skaitomų Janinos Degutytės eilėraščių.

 

KNYGOS. Štai kokias paskutiniu metu skaitėme knygas (be paveikslėlių):

Gandralizdis ant stogo, Meindertas de Jongas

Apie mažo Olandijos (ieškojom žemėlapyje Olandijos) kaimelio vaikus. Ir apie tai, kad tame kaimelyje lizdų nesuka gandrai. Apie nuoširdžias vaikų pastangas užkelti gandralizdį ant stogo. Apie nuotykius ir draugystę, apie pasikeitusius nusistatymus ir sugriuvusias priešiškumo sienas. Šilta, jauki, įtraukianti knyga. Sofijai dar kiek per sunki, o Emilija liko sužavėta (tad rekomenduočiau nuo 6-7 m.). Tiesa, paveikliukų knygoje visai nėra, tačiau ausylam klausytojui jų ir neprireiks.

 

Janas ir laukinis arkliukas, Heinrich Maria Denneborg
Laukinis arkliukas Baltazaras, Heinrich Maria Denneborg

Apie mažame Vokietijos (ieškojome žemėlapyje Vokietijos) vienkemyje gyvenantį penkiametį berniuką Janą. Be galo myli Janas laukinius arklius, o ypač tokį juoduką - Baltazarą. Svajoja Janas dieną ir naktį apie Baltazarą, kuris deja, kaip ir pridera laukiniam arkliui, gyvena raiste. Mažai kam terūpi berniuko svajonės, išskyrus tokiam Nacui - tėvų namuose yvenančiam senam geram bernui. Užsimezga neįtikėtinai šilta (ir kartais už širdies užgriebianti) draugystė tarp Naco ir Jano. Ir, žinoma, Baltazaro. Viskas baigiasi gerai. Ir Janui, ir Nacui, ir Baltazarui. Šios dvi knygelės susiskaitė su malonumu. Patiko ir Sofijai, ir Emilijai. Tekstas nesunkus, yra viena kita nespalvota iliustracija.

Sidabrinis asiliukas, Sonya Hartnett

Pirmas pasaulinis karas, Prancūzijos pajūrio kaimelis. Grybaudamos miškelyje dvi sesytės Kiaukė ir Marselė aptinka jauną aklą kareivį. Sužinojusios, kad jis nori sugrįžti namo į Angliją pas savo sergantį broliuką, Kiaukė su Marselė pasiryžta jam padėti. Štai taip ir prasideda ši jautri ir šilta istorija - Leitenanto Šeperdo gelbėjimo operacija. Dauguma gilesnių subtilybių (na tarkim vaikų tyrumas pragariško karo fone, karo beprasmybė ir t.t.) yra suprantama tik suaugusiems, tačiau maniškės rado ką išgrsti ir ko pasimokyti. Tiesa, knygoje yra kelios geografinės detalės (Prancūzija, Anglija, Lamanšo sąsiauris), kurias su malonumu patyrinėjome plačiau.

Beje, ar jums, mamos (ar tėčiai), teko pradinėse klasėse vesti savo skaitytų knygų dienoraštį (regis mano mokytoja tai vadino užklasinių skaitinių sąsiuviniu)? Man teko. Skanus užsiėmimas. Perskaitai knygą, o tuomet aprašai skaitinių sąsiuvinyje. Vieną kitą iliustraciją nupieši. Pradėjom su vaikais daryti tą patį:

Taip pat atradome visą tuntą nuostabių ir nepaikų paveikslėlių knygų, kurias vartėme, ir vartėme, ir vartėme. Bet apie tas knygas kitame įraše.

 

Matematika

Naudojame Singapore Math programą. Apie tai rašiau čia.

 

Edukaciniai susitikimai

Dalį laiko (kartais daugiau kartais mažiau) skiriam pasiruošti Edukaciniams šeimų susitikimams. Plačiau nerašysiu, nes apie kiekvieną esu parašiusi atskirai: Tema: Dviračiai, Tema: Miestai, Tema: Vanduo, Tema: 100 Laisvės metų Lietuvai.

 

Anglų

Kurį laiką bandžiau savadarbį modelį - tiesiog kalbėtis su vaikais angliškais. Supratau, kad reikia sistemos. Tuomet viena draugė man parekomendavo anglų kalbos mokymo programą, ir aš ją nusipirkau.

Nieko prieš programą neturiu, nes ji tikrai yra nuostabi... mokinti klasėje. Dėl daugybės pakartojimų ir lėto tempo (ir mano nesugebėjimo adaptuotis), maniškės tiesiog prarado ūpą. Tuomet greitai sudeliojau naują planą - youtube! Dainelės gal ir nėra pats švariausias metodas, bet mums veikia.

Darom taip. Pirmiausia dainuojam "Hello" dainą. Ją pasiskolinom iš Kindermusik.

Hello, how do you do.
It's good to be with you

Hello, how do you do.

It's good to be with you

Hello, how do you do.
It's good to be together here with you.

(vietoj to be, įstatome clap, dance, spin, jump ir t.t.)

Galbūt panašių dainelių rastumėte youtube. Šios dainelės esmė - nauji veiksmažodžiai. Dainuodami tam tikrus veiksmus mes juos ir atliekam, todėl vaikams tai gaunasi tartum žaidimas. Po "Hello song" kalbamės. Aš apsimetu, kad esu užsienietė nemokanti lietuvių kalbos, neva atvykau pas juos į svečius. Mano tikslas žaidime išsiaiškinti kuo daugiau informacijos apie juos nepanaudojant nei vieno lietuviško žodžio. Kiekvieną kartą stengiuosi naudoti tuos pačius išsireiškimus, kad joms nebūtų "konfjūzo". Klausiu jų vardų, amžiaus, mėgstamos spalvos, maisto ir gėrimo (nes tiek jau esame išmokę). Kartais žaidimą paįvairinam - jos mane moko lietuvių kalbos. Tarkim Emilija man rodo į daiktą ir sako jo pavadinimą lietuviškai, aš (būtinai su užsieniečio akcentu) stengiuosi pakartoti žodį lietuviškai ir tuomet pasakau jį angliškai. Tuomet Emilija jį pakartoja angliškai.

Ir tada ateina metas linksmiausiai daliai - youtube dainelės. Radau labai smagų kanalą: SuperSimple Songs. Daugybė nuostabių dainelių. Tik svarbu neapsigauti dėl tos "daugybės". Kartais "daugybė" yra tikra blogybė... vaikams perkaista galvos. Aš jau tą patyriau savo kailiu ir savo galva, todėl atrinkau tik kelias daineles, kurios mums tinka šiuo metu (t.y. susidariau šiokį tokį planelį):

"Yes, I can" (klausimas Can you...? ir trumpas atsakymas Yes, I can / No, I can't).
"The Balloon Song" (This is my... ir spalvų pavadinimai).
"Walking in the Jungle" (šiuo metu vaikų mėgstamiausia).
"Do you like Broccoli Ice Cream?" (Do you like... formuluotė ir trumpi atsakymai Yes, I do / No, I don't)
"Follow me" (vaikai turi kartoti veiksmus, lavina pastabumą ir įtvirtina retesnius veiksmažodžius)

Per vieną kartą vaikams leidžiu pažiūrėti vieną ar dvi daineles. Žinoma, jie prašo manęs jas žiūrėti dar ir dar, ir aš jiems leidžiu. Žiūrint stengiamės kartu kartoti žodžius. Jei tekstas sunkesnis - jį išnarplioju pažodžiui.

Ir viskas. Kolkas progresas yra toks: vaikai gali labai trumpai papasakoti apie save, moka taisyklingai tarti sunkesnius garsus, moka konstrukciją I can / I can't, I like / I don't like, It is / it isn't, moka visus spalvų pavadinimus, kelis tuzinus veiksmažodžių. Judam toliau.

 

Piešimas

Esu minėjusi, kad piešti mokinamės iš knygos "Drawing with Children". Šią knygą galima įsigyti už 8-9 Eur (nurodyta kaina su siuntimu; pirkti used iš Amazon.co.uk, siųstis per eshopwedrop.lt). Šios knygos autorė dirbo ir dar vis dirba piešimo mokytoja. Prieš keliolika metų savo pamokų metu ji padarė stulbinantį atradimą: realistiškai ir gražiai piešti gali visi! Beveik skamba kaip rinkimų kampanijos lozungas, neįtikėtinai, ane? Bet pasirodo būtent taip ir yra - piešti gali visi. Visa esmė slypi taške, apskritime, linijoje, kreivėje ir kampe. Vat. Paslaptinga? Paaiškinsiu. Kaip girdima muzika gali būti užrašoma muzikos garsais, taip ir mus supantis vizualus pasaulis gali būti išskaidytas į pamatinius grafinius elementus: tašką, apskritimą, liniją, kreivę ir kampą.

Štai kaip jie atrodo:

Pirmiausia vaikai (ir piešti neišmokę suaugusieji) turėtų susidraugauti su šiais elementais. Išmokti juos atkartoti ant popieriaus lapo, išmokti perpiešti lengvas, vidutines ir sudėtingas šių elementų konfigūracijas. Mokomasi šiuos elementus atrasti aplinkoje (durys - tai stora linija, stiklinės viršus - apskritimas, ir t.t.).

Tuomet iš šių elementų piešiami objektai (paukštis, arklys). Paukščio piešimui skirta pavyzdinė pamoka - parodoma, kaip paukštis gali būti pavaizduotas minėtais pamatiniais grafiniais elementais. Štai kaip tai atrodo knygoje:

Emilijos paukštis (tiesa, jau n-tasis):

Vėlesniuose skyriuose mokoma šešėlių, pirmo / antro plano ir pan. Piešiame 1-2 kartus per savaitę. Emilijai labai patinka, užsidegė ir Sofija. Šiam kartui apie piešimą tiek, galbūt sukurpsiu išsamesnį įrašą. Tuo tarpu, rekomenduoju įsigyti ir perskaityti knygą (net ir tuo atveju, jei vaikų nemokote namuose; ir ypač tuo atveju, jei patys sakote nemokantys piešti). Įmetu turinį, kad būtų aiškiau:

O piešiam daug. Labai daug. Nuperku vaikam paprasto spausdinimo popieriaus (ten kur 500 lapų) ir duodu laisvę. Kartais Emilija pripiešia keliasdešimt greitukų per dieną (tiesiog paprastu juodu geliniu rašikliu), tad jei pirkčiau standartinius piešimo sąsiuvinius... turėtume skelbti bankrotą.

 

Muzika

Emilija ir Sofija lanko Kindermusik muzikos pamokas Antakalnyje (veda aktorė Ilona Balsytė - fantastiška pedagogė!). Kindermusik programa - nepakartojama. Programą vaikai baigia sulaukę 7 m. ir po jos yra pasirengę pamokas tęsti toliau privačiai su mokytoju arba muzikos mokykloje. Sofija šiuo metu yra žemesnėje pakopoje ir mokosi groti būgneliu, o Emilija pavasarį baigs paskutinius metus, jos grupė groja fleita.

Be to, du kartus per savaitę Emilija lanko dainavimo pamokas. Ir štai ką iš tų pamokų supratau: tai, koks yra mokytojas, nulemia didžiąją dalį vaiko gyvenimo. Kodėl taip dramatiškai? Nes tai tiesa. Emilijos dainavimo mokytoja yra būtent tokia, kurios vertėtų ieškoti su žiburiu. Ji nuostabi. Ji sugeba paruotšti, nukreipti, sužavėti ir įkvėpti. O tai - retenybė. Nes juk labai dažnai... tikrai dažnai... būna priešingai - mokytoja užgesina, numarina ir prislopina. O blogiausiu atveju įneša į vaiko gyvenimą diskomfortą, skausmą, iššaukia kompleksus. Mums kolkas labai pasisekė (tiesa, mano vaikai išbandė tik kelis mokytojus). Tiesa, dainavimo mokytoja savo mokinius rengia dalyvauti įvairiuose koncertuose, tad Emilija jau gavo progų ir ant scenos pabūti.

Štai viena mano mėgstamiausių Emilijos išmoktų dainelių:

 

Muziejai / Išvykos / Žaidimai

Vilniaus "homeschooleriai" nesnaudžia - veiklos sočiai. Jau nusistovėjo, kad penktadienis - "homeschoolerių" diena. Dažniausiai šią dieną susitinkam pabendrauti kur gamtoje, lankom muziejų ar dalyvaujam ekskursijoj. Raginame ir kitų miestų bendraminčius panašiai tradicijai!

O čia kelios nuotraukos...

Ekskursija po Operos ir baleto teatro užkulisius. Galbūt pritrūko vaikiškumo, bet man suaugusiai (mhh, tikrai?) patiko.

Vitražo dirbtuvėse (ačiū Agnei už suorganizavimą). Emilija su Sofija buvo sužavėtos...

Aleksandro Vasiljevo drabužių paroda Taikomosios dailės muziejuje (tik su tėčiu ir mama; paroda veikia iki spalio 18 d, 2018)

Seni, bet mūsų naujai atrasti žaidimai (susižvejojau mūsų mažyliuose):

Connect 4

Twister

Plastelinas (namų gamybos!!)

 

* * *

Pabaigai...Žinote, kai kažkurį rytą visi sulekė pas mus į lovą (ačiū Dievui už dideles lovas), gulim su Aurimu žirnių būryje ir galvojam - kokia nuostabi mūsų vaikų vaikystė, jie prisimins šį etapą su didžiausiu malonumu. Skubėti niekur nereikia, tėvai visuomet šalia, aplink vien mylintys žmonės. O kad taip nusigyventų ir visas gyvenimas! Ačiū Dievui už Jo malonę ir gailestingumą. 

Geros dienos : )

Vasara 2016