Ėmė šeštadienio popietė ir netikėtai atsilaisvino - tupim visi namie ir sukam galvas, ką čia nuveikus. Būtumėm taip ir persukę visas galvas į visas įmanomas puses, jei nebūtų kažkuriam taukštelėję: traukiam į muziejų... Kažkur iš nuogirdų girdėjau, kad Valstybės pažinimo centre visai nieko, todėl ten ir išsiruošėm. Trumpai drūtai: viskas liuks, bet tik ne su mažiukais... Kiek išsamiau - ten apačioje.
Taigi atvykom. Pirmas įspūdis - čia tai bent! Reikėjo praeiti metalo detektorių, perleist kuprinę per viską matantį skanuoklį, kuprinėje žinoma būtinai turėjo būti pastebėtas neatpažįstamas objektas (Sofijos muzikos būgnas)... Apsauga liepia truputi pakomentuoti kuprinės turinį. Vaikams akys ant kaktos. Pradžia nebloga. Gal pakartot? Nemanau, kad apsauginiai sutiktų su tokiu pasiūlymu. Tad kertam kiemą ir žengiam į centrą. Pasitinka malonus personalas. Pasiūlo nusirengti. Drabužius kabinamės ant mega kokybiškų pakabų - čia jums ne IKEA-style jeigu ką... Personalas įdeda Aurimui į rankas Apple planšetę (gi ant kiekvienos sienos yra ką nuskanuoti ir pamatyti). Už planšetę, savaime suprantama, mokėti nereikia. O ir įėjimas į Centrą nemokamas. Smagumėlis.
... Taigi, pradžia gera. Bet pasirodo pati pradžia turbūt ir buvo beveik geriausia... nes tada pradėjom tyrinėti ekspozicijas ir viskas apsivertė aukštyn kojom. Pačios ekspozicijos pristatytos išties profesionaliai - padirbėta iš peties. Didelis iššūkis sausas temas ir statistiką pateikti patraukliai ir inovatyviai. Tad dešimt balų kūrėjams. Keli pvz:
Tačiau mažamečiams vaikams per mažai čiupinėjimo ir perdaug schemų ir schemelių, todėl greit pagalį į ratus pakišo nuobodulys.
-1 aukšte galima pažaisti tokį didelį žaidimą ant sienos (herbų simbolikos tema):
Ir netgi sudelioti (ir nufotografuot) savo herbą:
Bene smagiausia ekspozicijos dalis buvo užsienio šalių dovanotos dovanos Lietuvai (-1 aukštas). Merginos kiekvieną dovaną apžiūrėjo, išmatavo ir apskaičiavo - tikrai viešnagės topas. Matui labiausiai rūpėjo (Centro darbuotojos siaubui bei didžiam pasipiktinimui) paknibinėti ir sulaužyti lentynos apšvietimus... (tikrai nepritaikyta mažamečiams).
Antram aukšte irgi ganėtinai sausa.. Visur - minimalistinės mega įmantrios ekspozicijos, o vaikams - didelė balta siena ant kurios iš magneto figūrų galima sudelioti savo "kažką", prie apskrito stalo ką nors nupiešti.
Tiesa vienam kambarėlyje iš sienų kyšojo ausinės... Sofija ten klausė labai keistos muzikos. Sofijai patiko. Man - nelabai.
Tame pačiame ausinių kambarėlyje ant sienos Sigitos Gedos knygos ekspozicija.. šio kambarėlio likau nesupratus:
Grįžom į pirmą aukštą. Ten pirmam aukšte kiek smagesnė ekspozicija - daug dėžučių ant sienų. Taip, taip - ten viskas turi prasmę, bet vat su mažamečiais sunku ją spėt sugaudyt, todėl gaudžiau momentus ir grožėjausi bendru vaizdu ir tiek.
Prieš išeinant - staigmena. Pirmame aukšte vaikai gavo išmėginti virtualios erdvės akinius. Smalsumui pasidavėm ir aš su Aurimu... ir netgi Matas. Tiesa, ilgai užtruko, kol akinių veikimo sistemą išaiškinau Sofijai. Emilija atrodo įsikirto daug greičiau.
Taigi. Pasibuvom, pasižmonėjom ir tiek. Manau, kad jei eitumėme dar kartą, eitume su konkrečiu tikslu, išsikėlę konkretų klausimą (herbai, prezidentas, seimas ir pan). Tiesa, keli pastebėjimai. Centre - pakankamai šilta. Su žieminiais batais net per karšta. Jei jau lankysitės, tikrai pasirūpinkite lengvesne avalyne vaikams. Taip pat, pirmame aukšte galima susižvejoti siuvenyrų - dailių atviručių (kurias pasirodo galima nemokamai vietoje ir išsiųsti - tik užrašai palinkėjimą ir adresą ir atvirutės keliauja gavėjui).
Dar kelios akimirkos, kurios neprilipo aukščiau:
Misija - Laisvės kelionė 2017 (labai įdomus projektas, kuris deja jau pasibaigė)
Keistas kvartetas...
***
Centro informacija: pazinkvalstybe.lt
