ATGAL Sniego senis kojinė. Super smagi žiemos terlionė

Šį perliuką sužvejojau Pintereste prieš keturis metus. Pamačiau, padariau keturis (vieną man, kitą Aurimui, ir dar du Sofijai ir Emilijai... na... Grigaliūnų sniego seniai, kapish?), pasidžiaugėm vieną sezoną ir užkėlėm į palėpę. Šiemet nuo palėpės nukėlėm. Ir supratau, kad mūsų gi jau daugiau nei sniego senių. Teko gamint dar vieną. Ta proga išsitraukiau fotoaparatą ir užfiksavau visą procesą. Gal kam pravers. Tiesa, didesniam įkvėpimui googlinkit sock snowman. Ten - lobynai.

Reikės: vaikiškos kojinės. Ryžių. Siūlų. Sagučių nosiai ir akims. Skiautelės audinio šalikui ir dar vienos kepurei. Storesnių rausvų / raudonų siūlų burnai... Ir dar žirklių. Adatos. Ir visų kitų reikmenų, apie kuriuos pagalvojot jūs, o nepagalvojau aš:

Reikmenis turim - galim pradėt....

Tik ne taip - čia laikinas Emilijos variantas. : )

Darom taip - prikemšam kojinę ryžiais. Ryžių reikės nemažai. Tad kimškit negailėdami. Gumyte (gumytė patogiau, nes galima bus pareguliuoti ryžių kiekį) suriškite viršų.

Tuomet formuokite pilvą... uoj - pilvus.

Tuomet užriškit šaliką, prisiūkit akytes, nosį, paprasčiausiu dygsniu pažymėkit burną...

Siūkit kepurėlę.. puoškit ir dabinkit kiek tinkami. Mes dabinom minimalistiškai, nes vaikų dėmesys daugiau nei ultra minimalizmo dar suvirškint negali.

Voilà - bonhomme de neige!... kažkodėl man norisi jį vadinti prancūziškai. Taip skamba daug šventiškiau. Ir beveik - tik mažumėlę - aristokratiškai. ; )

Štai - Grigaliūniškasis sniego senių klanas. Šventiški linkėjimai!

 

 

 

Svarbiausia - vaiko širdis