Sėdžiu sau ir galvoju: kas per žvėris yra tas nuoširdus padrąsinimas? Kodėl jis toks retas? Kur jis pranyko? Kas jį sumedžiojo? Kodėl aš pati kartais labai vangiai, labai nenorom išspaudžiu vieną kitą komplimentą savo draugėms, vyrui, vaikams, tėvams... Štai viena draugė skaniai valgyt pagamino, kita - geriau už tave savo namus pasipuošus... ir žiūrėk liežuvis prie gomurio tik cakt ir prilipo. Regis norisi pagirt, bet neapsiverčia veltėdis. 

Esu bent kelis kartus girdėjusi tokį pasakymą: "Aš komplimentų veltui nedalinu". Iš serijos "aš dešimtukų niekam nerašau, nes tobulų nebūna". O ką jeigu visgi imsi ir parašysi dešimtuką? O ką jeigu imsi ir išdalinsi vieną kitą komplimentą? Kodėl gi ne? Regis vieną siūlo galą tikrai užčiuopiau, atrodo vieną priežastį jau žinau, kod4l tuos komplimentus taip nenoriai dalinam. Kai kitam žmogui pasakai komplimentą, trumpai akimirkai būtent į jį nukreipiami visi prožektoriai, pasigirsta negirdimos ovacijos, publika švilpia, ūžia; komplimento gavėjas padaro dailų reveransą ir spindėdamas stovi ant scenos...jam gera...ten ant scenos, jis tuo mėgaujasi (ir ne sekundę, o galbūt net minutę, dvi...). Ir žiūrėk komplimento davėjas jau ima nekantriai muistytis savo kėdėj... "ei, grąžink mano prožektorius, pasidžiaugei ir gana". Aš sutirštinu. Žinoma, sutirštinu... o gal ir ne? Taigi, tą mažytę sekundės dalį dėmesys nuo manęs nukrypo į kitą... O kaip sunku savo noru kažką kitą, o ne save kilstėti aukščiau kitų! Jauties žmogau apvogęs pats save... Juokinga, bet tai tiesa - taip jaučiasi daugelis žmonių. Todėl ir komplimentų veltui nedalina. Taip dažnai būna ir su manimi, todėl šį rytą skaityta eilutė iš laiško Filipiečiams mane prablaivino:

"Nedarykite nieko varžydamiesi ar iš tuščios puikybės, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, o kitų" (Fil 2:3-4).

Jūs gi žinote, jūs gi tą savo kailiu esate patyrę, kad laiku pasakytas padrąsinimas gali kalnus nuversti, gali jūras sudrebint, gali sulinkusį ištiesint, gali suvargusį pakelti. Kaip šiomis dienomis to trūksta, kaip reikėtų eiti ir berti it kokią spindinčią rasą padrąsinimus pilkiems veidams nuprausti. Tereikia praeiti kur gatve, pakelti akis nuo savo super išmanių telefonų ir pamatysit - jūros skausmo, vandenynai sielvarto... O mes kažkur toli, it iš kokio kosmoso.

O galbūt tavęs vaikystėje niekas nedrąsino? Galbūt neišmokai, kaip reikia drąsint kitus? Manęs irgi nedrąsino vaikystėje. Aš irgi drąsinti kitus turėjau mokintis. Ir tikrai dažnai man nenusiseka, dažnai pagyrimą pasilieku sau... Bet štai mano padrąsinimas tau: ir negavęs komplimentų, augęs žiaurioje aplinkoje, tu gali pasakyti pačius šilčiausius komplimentus kitam. Pamėgink - tai vaistas tavo ir mano sugrubusiai sielai. Tai nėra barjeras, tu tikrai gali. Ir jeigu tu, užaugęs be komplimentų, be padrąsinimų, dabar galėsi atverti savo širdį ir padrąsinti kitus - lenkiu prieš tave galvą ir sakau tau dideliausią komplimentą: "tu esi perlas".

Dar viena mintis pabaigai (tokia ratais kvadratais per aplinkui). Ką jūs darote, kai sugenda jūsų dulkių siurblys ar skalbimo mašina? Mėginat išradinėti dviratį ar verčiau susirandate gamintojo instrukciją? Juk pataisyti daiktą daug lengviau, kai turi planą, ane? Juk daug lengviau nuvykti į kažkokią nežinomą vietą, jei turi žemėlapį? Taip pat yra ir su mumis... keistais dvikojais padarais... Mes irgi turime savo instrukciją. Mūsų kūrėjas yra Dievas, o Jo Žodyje randame gamintojo (kūrėjo) instrukciją. Ir štai kas parašyta Biblijoje: palaiminčiau yra duoti, o ne imti. Štai tau. Štai kaip veikia dangiškoji aritmetika: kuo daugiau duosi, tuo daugiau turėsi (čia aš perfrazuoju sau pačiai). Pasvarstykite apie tai: daug palaiminčiau yra dovanoti komplimentą, negu jį gauti. Kaip gera yra vietoje ir laiku kažką padrąsinti... Ta suspindėjusi viltis, džiaugsmo ašara komplimento gavėjo akyse gali ir ant sparnų tave nunešti. Tai nuostabu.

Tad raginu mus visus - dalinkime komplimentus negailėdami, nes tai yra visapusiškas palaiminimas. Taip pat primenu ir štai ką - priimkite komplimentus iš kitų, nes tai yra palaiminimas... ne vien tik jums, bet ir komplimento davėjui.

Linkiu, kad šiandien tavo kelyje pasitaikytų bent vienas žmogus, kuriam baisiai reikėtų padrąsinimo ir nuoširdžiai linkiu, kad šiandien tuo drąsintoju pabūtumei tu!