ATGAL 6 savaitė. Raidės E ir Ė

Biblija. Šią savaitė Aurimas su vaikais toliau nagrinėja Training Hearts Teaching Minds. Šios savaitės klausimas: Kas atsitiko po to, kai žmogus padarė pirmąją nuodėmę? Atsirado kaltė, gėda, kitų kaltinimas. Kiekviena nuodėmė turi pasekmes.

Be to, vaikai prašyte prašo kas rytą skaityti Jesus Storybook Biblemūsų šeimos visų laikų topas. Perskaityta gal kokius dvidešimtpenkis kartus. Ši knyga mūsų šeimoje ypatinga todėl, kad ją skaito tik Aurimas ir kad skaito ją nestandartiškai. Knyga yra anglų kalba, todėl skaitydamas ją verčia sinchroniškai (tai yra skaito ir verčia). Turbūt nerasit su didesne meile ir nuoširdumu „išverstos“ knygos. Ausko verta. Net jei kas nors kažkada ir išverstų šią fantastišką knygą į lietuvių kalbą, tokio vertimo, koks skamba mūsų namuose, nepadarys niekas! Niekas.

Biblijos eilutės... 1 Kor 10:31 įtvirtinom turbūt visam gyvenimui, nes ją dabar dainuojam (kolekcionuojam sudainuotas Biblijos eilutes; turim dvi – Ps 4:8 ir 1 Kor 10:31). Mt 6:26 įtvirtinta, nes šitiek jau kartota. Nauja eilutė: „Pasitikėk Viešpačiu visa širdimi ir nesiremk savo supratimu“ (Pat 3:5). Šitos tvirtint net nereikia, nes ją vaikai mokėsi bažnyčioje, tačiau mes sukūrėm jai judesiukus ir šiaip smagumo dėlei kartojam. Kita vertus, ši eilutė labai tinka mūsų šeimai dabartiniu laikotarpiu, tad turim vertingų progų ją pritaikyti praktiškai.

Kaip mokomės Biblijos eilutes? Pradėjom nuo tokios sistemos, o baigėm mūsikai. Pasigaminau Biblijos eilučių dėžutę pagal nuorodoj pateiktas instrukcijas (nespėjau nieko įmantraus, todėl panaudojau savo seną receptų dėžutę). Mūsų visos kortelės liko suskirstytos į dvi dalis - išmoktos ir neišmoktos. Išmoktas eilutes periodiškai pasikartojam. Tai tiek.. Organizacijos mažai, bet į priekį judam, tad bent tiek gerai.

Raidės. Matau, kad raidžių mokymasis užemė pagrindinę vietą mūsų rutinoje (po rytinio laiko su tėčiu, žinoma – šitas vaikams pats pats pačiausias) ir aplink raides formuojasi kiti dalykai. Šią savaitę pažindinomės su E ir Ė. Verčiau ne pažindinomės, o šiaip žaidėm, nes E raidė pažįstama net ir Sofijai – E ir S raidėmis pažymėti vaikų dantų šepetukai, rūbų stalčiai, akvarelė. Spontaniškai sukūriau baltų eilių (čia tos kur nesirimuoja, ane?) eilėraštį apie E ir Ė: Gyveno kartą E // Tik staiga iš dangaus lyg koks lietaus lašelis // Jai ant galvos nukrito taškelis // Bumpt // Ėėėėėė...

pasakė E raidė ir pavirto į Ė.. Gal šimtą kartų reikėjo kartoti (ir vaidinti) – vaikam buvo pats didžiausias smagumynas. O Sofija man dar nebaigus, jau rėkdavo, kad nori dar. Tad mano namie Charlotte Mason patarimas apie nesuvaikintą mokymą vaikams vis neprilimpa... Kai mokomės raidžių, aš pati tampu vaiku.

Šią savaitę puošėm mūsų raidžių trafaretus, Emilija deliojo raides iš pieštukų, kepėm sviestinius „E“ sausainius. Kitą savaitė mokysimės F... galvoje jau skamba šmaikštūs žodeliai... fir fir... (Aurimas dėl šitų lūžta, o jei kas išgirstų mane sakant fir fir, lūžtų kartu su juo).  

Emilija kategoriškai pareikalavo įamžinti šią "skulptūrą"...

Kepam sausainius. Tešlą minkom tik kartu, nes kitaip negerai... ...

Rašymas. Emilija kovoja su A raide. Sunku raidę pradėti pakankamai toli, kad pirmasis brūkšnys nesigautų status (t.y. raidę pradeda formuoti taip arti kitos raidės, kad pirmas brūkšnys telpa tik vertikalus). Kita vertus, savo vardą gali parašyti beveik dailyraščiu (na...čia mano akimis..). Tačiau didžiausias perversmas įvyko su Sofija. Vieną dieną ji atsisėdo su mumis prie stalo, pati paprašė, kad duočiau darbalapį ir ėmė praktikuotis vertikalius brūkšnius – ir visai neblogai jai gavos. O kai darėm E raidės darbalapį, puikiausiai apvedžiojo figūras. Gal sulaukėme naujo etapo Sofijos gyvenime? O gal tiesiog pati suprato, kad bemaištaudama ir specialiai gadindama viską, ką jai paduodu, ji nieko nelaimės, ir netgi atvirkčiai – neteks viso smagumo... Su Emilija savaitgalį sėdom rašyti Liutaurui atsakymą į laišką. Parašėm tik dalį, nes šį kartą turim daug ką pasakyt savo laiške... visgi tai jau nebe šiaip tik laiškas, o atsakymas į tikrą laišką.

Skaitymas1. Pagaliau perskaitėm Šarlotės voratinklį. Užvedžiau Emilijai (nes Sofijai dar anksti) naują aplanką – pavadinau narration. Čia dedame Emilijos atpasakojimus apie skaitytas knygas. Perskaičius knygą, paprašau Emilijos, kad nupieštų ką nors, ką atsimena iš knygos. Idėja aplankui kilo todėl, kad Emilija ėmė piešti Mikę Pūkuotuką su Knysliuku, puodyne medaus ir bitėmis (Mikė Pūkuotukas skaitytas milijoną kartų). Mano galvoj žybtelėjo leputė – cinkt! Pirmasis piešinys aplankui buvo iš Pifo nuotykių – iš koto verčianti karvė su prie tešmens pritvirtintu melžimo aparatu. O kai perskaitėm Šarlotės Voratinklį, paprašiau kad Emilija ne tik nupieštų, bet ir savo žodžiais papasakotų vis knygą. Aš jos atpasakojimą užrašiau ir įsegiau į aplanką (apie tokį būdą skaičiau The Well Trained Mind). Labai nustebau, kad Emilija sugebėjo duoti superinę visos knygos santrauką, su teisinga įvykių seka...net an retai kada taip gaunasi...

Skaitymas2. Perversmas ir šioje srityje. Iki šiol skaitėm dvigarsius priebalsių ir balsių derinius atspausdintus tiesiog ant lapo (ba, bu, be, bi, by.. ga, gu, ge, gi, gy ir pan). Šie jau buvo be problemų, todėl per ilgai su jais užsižaisti nenorėjau (The Well Trained Mind ir taip pat lietuviškas elementorius siūlo duoti vaikui skaityti paprastus žodžius kiek galima anksčiau). Todėl perėjau į naują etapą – pasigaminau atskirų skiemenų (kolkas dvigarsių paprastų ba, ga, ma, sė, lė, pė ir pan) korteles ir ėmėm delioti žodžius. Gal atėjo laikas, o gal padėjo tai, kad pradėjom kažką naują, bet Emilija perskaitė ir pelė, lelė, malė, kalė, ir mama, ir tavo, buvo, musė... Kas kart vos po kelis žodžius, nes matau, kad greit smegenys perkaista, bet visgi judam.. judam... judam!!!

Matematika. Toliau žaidžiam raketas ir skaičiuojam nuo 5 iki 0 ir nuo 10 iki 0. Emilija mokosi pažinti daiktų grupes neskaičiuodama – 6 daiktai kolkas maksimumas. Beje, Arithmetic For Parents rekomenduojama, kad skaičiuojant su daiktais vaikai įvardintų daiktus. Pvz: suskaičiavę šešis pieštukus sakytų ne šeši, o šeši pieštukai. Arba atlikę uždavinį “Emilija turėjo du saldainius, tėtis jai davė dar du saldainius, kiek dabar turi Emilija saldainių”, atsakymą sakytų, ne “keturis”, o “keturis saldainius”. Čia todėl, kad šiame etape vaikai dar negali mąstyti abstrakčiai ir jiems reikia įvaldyti skaičius su konkrečiais daitais…

Gamta. Kadaise prieš šimtą metų iš pievos atsinešiau smilgą su kokonu. Laukėm laukėm išsiritant ko nors, bet taip ir nesulaukėm. Galvojau, kad pasimirė. Tačiau vieną rytą, Emilija atsitempė mane pažiūrėt į keistą vabaliuką ant sienos. Žiū, tikrai – juodas riebus drugys su raudonais taškais ant sparnų.

Apžiūrėjom, apžiūrėjom… ir palikom jį ten būti. Po kokios valandos, man begaminant valgyt (o tada nutinka visos eureka akimirkos), man dašilo – kokonas… Nubėgau patikrinti mūsų kokono (pamerkto į stiklainiuką prie tos sienos – duh! - kur dar vis tupėjo mūsų drugys). Tikrai! Tikrų tikriausiai! Kokonas liko tuščias – galas atsidaręs, prie galo prilipęs kažkoks karkasas... skeletas... išnara (what?!!).

Visa švytėdama pasididžiavimu (juk tokį šuolį atlikom mokslo srityje...) atsitempiau Aurimą ir mamą pasižiūrėti mūsų išsiritusio draugo (jis dar tebetupėjo ant sienos, nes pasirodo kurį laiką išsiritę drugiai turi patupėti, kad jiems išdžiūtų sparnai (wikipedia...). Internete susiradau, kad tai Paprastasis marguolis – neretas skraidūnas. Nieko, man tinka net ir pats dažniausias skraidūnas. Kilo mintis internete susirasti nespalvotą drugio iliustraciją ir duoti jį spalvinti Emilijai. Spalvinom abi: ieškojom ryškiausio raudono pieštuko taškams, o sparnus spalvinom žaliai ir juodai, nes tokios spalvos matėsi drugio sparnuose saulės šviesoje. Taip gimė dar vienas aplankas – gamta. Spalvinimas ir piešiniai. Ten dėsim spalvinimo lapus su mums pažįstamais augalais. Ta proga atsispausdinau aguonos ir katilėlio iliustracijas. Katilėlis - smagi gėlytė. Pasirodo, katilėlio žiede naktį slepiasi visokie vabaliukai – it kokioj palapinėj. Emilijai labai patiko šis palyginimas, todėl, kai ryte važiavom fotografuoti pievų (nejaugi gimsta nauja mamos ir dukros tradicija?...) ji susirado katilėlį ir patikrino visus žiedelius...ir vienam rado vabaliuką keliauninką, kuris tyliai parpė į ūsą – beveik vabalų viešbutis.

Kai Paprastasis marguolis  nuskrido, sulindom į youtube pasižiūrėti vaizdelių apie gimstančius drugius – verta pažiūrėti.

Dailė. Pagaminau vaikam primityvius antspaudėlius. Buvo daug laimės ir daug veiklos. Su antspaudėliais darėm visas užduotėles, puošėm raidžių trafaretus.

Be to, su Emilija gaminom knygų skirtukus – lipdėm žėručiais ir laminavom.

Vienas teko Mantui su Egle, kitas vienai tokiai tetai.. (kadangi skirtukas pasimetė ir teta jo negavo, tetos vardo neminėsiu, kad neužsigautų...). Tuomet dar vieno užsinorėjau ir aš, todėl darėm dar ir trečią – bet šis liko ir be laminato, ir be blizgučių.

Muzika. Visą savaitę dainavom Din dilin... Muzikos terapija man ir vaikams. Surengėm koncertą mano mamai, Ritai, tetai Lenai. Dainavom su pianinu. Su gitara... Be instrumento. Mama sako, kad melodija kažkur girdėta, o man atrodo, kad ji tiesiog sužavėta.. : )) Ėmiausi kito Skučaitės eilėraščio: Skruzdelynas. Pavyko sukurti smagią melodiją, kurią Aurimas labai pagyrė. Kursim aranžuotę giatarai, nes rodos Aurimas užsidegė šia veikla.

Habbits, manieros ir šiaip. Baigėm su asmenine švara. Na ką. Per šešias savaites vaikai išmoko primenami nusiplauti rankas po tualeto ir neprimenami nusiplauti rankas po lauko. Kitą savaitę mokysimės paklusnumo.

Fizinis. ŠMM atsispausdinau ikimokyklinukų mokymo gaires (Ikimokyklinukų pasiekimų aprašas ir Ikiokyklinukų ugdymo metodinės rekomendacijos) , kuriose susižvejojau daug minčių fizinei veiklai. Šią savaitę su Emilija mokėmės vaikščioti siaura linija, žaidimų aikštelėje ant balansinio suoliuko. Aikštelėje drąsinau Emiliją nebijoti perlipti aukštas kopėčias (užlipi viena puse, nulipi kita). Sode bėgiojom vingiuotai, šonu, pagreitintai, sulėtintai. Žaidėm futbolą. Bėgiojom per lietų. Bėgiojom gyvatėle tarp sustatytų stovelių. Šokinėjom. Vartėmės. Man tai nėra natūraliai smagu (man verčiau patinka sedėt prie stalo ir mokinti vaikus rašyti), bet mokausi kartu su vaikais.

19 savaitė. Kai Matui dygo dantys...