Biblija

Aurimas visiškai perėmė mūsų rytinius skaitinius. Šią savaitė su vaikais vertė Jesus Storybook Bible (skaitė istorijas apie Izaoką, Juozapą, Mozę bei izraelitų išėjimą iš Egipto). Iš Starr Meade Teaching Minds Training Hearts su vaikais pakartojo tokius išeitus klausimus (į kai kuriuos atsakymą pasiūlo net ir Sofija):

Koks yra žmogaus gyvenimo tikslas?
Pažinti Dievą ir džiaugtis juo amžinai.
Kur yra visa tai užrašyta?
Biblijoje arba Dievo Žodyje.
Kas yra Dievas?
Dievas yra dvasia.
Ar yra daugiau negu vienas Dievas?
Ne, Dievas yra vienas vienintelis.
Kiek asmenų yra viename Dieve?
Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia.
Kas yra nuodemė?
Kai nepaklūsti Dievo įsakymui. Kur galime rasti Dievo įsakymus? Biblijoje.
Pagal kieno atvaizdą Dievas sukūrė žmogų?
Pagal savo.

Pirmadienį su vaikais tvirtinome Mt 6:24 – eilutė apie du šeimininkus. Kiekvieną kartą Emilija vis sugalvoja naujų klausimų apie šią eilutę. Šįkart paklausė – ką reiškia „nieku versti“?. Kadangi žinau, jog vaikam žodžiu abstrakčius dalykus išaiškinsi sunkiai, pasiėmiau plaukų sagutį ir pamėginau suvaidinti dvi situacijas. Vienoje situacijoje tą sagutį vertinau ir branginau, o kitoje ...verčiau nieku. Paprašiau, kad Emilija tą patį pakartotų su kitu daiktu. Bevaidinant supratau, kad taip pat nieku versti mes galime ir Dievą. Pakraupau.

Raidės

D. Dramblys, durys, dūda, deimantai, didelis. Šią savaitę daug spontaniškumo. Netyčia tarp žaislų aptikau dramblį ir pasikviečiau jį palaikyti kompaniją mokantis „d“ raidę. D – dramblys...visai į temą. Dramblys vaikų paklausinėjo apie išmoktas raides, apie ant sienos kabantį žemėlapį, apie orą ir dar šį bei tą – puikus būdas pakartoti gal kiek įgrisusius dalykus. Tuomet visai netikėtai sukūrėme paprastą dainelę: Du-du-du, du-du-du, kokią dūdą aš turiu // du-du-du, du-du-du, padūduokime kartu. „D“ raidės trafaretus papuošėme blizgučiais, o iš „d“ padarėme duris... Kitą dieną iš popieriaus bei blizgučių – anie niekuomet nenusibosta – pasigaminome paprastas dūdas, atlikome ABC Mažiesiems darbalapį ir tuom pabaigėm mūsų „Dd“ odisėją. Savaitės pabaigoje visgi supratau, kad esu keistame etape – Emilija beveik visas raides jau žino, o Sofijai raidės dar nelabai įdomios... Vistiek eit į priekį ir įtvirtinti? Regis Emilijai patinka žinoti raides, patinka žaist su trafaretais, patinka pildyti darbalapius, o Sofijai smagu, kad ji tikrai žino dvi raides – S ir A. Rankų nenuleidžiam ir žaidžiam toliau.

Rašymas

Parašėm laišką Mantui ir Eglei, siųsime į Londoną.

Emilija įtvirtino raidę M bei labai susikaupus ir tikrai noriai lavino raidę J. Dabar ant kiekvieno piešinio rašo savo vardą – kas kartą vis gražiau. Savaitės pabaigoje sulaukėme skambučio iš Klaipėdos – prosenelė Genutė gavo Emilijos laišką. Pokalbis su prosenele telefonu, jai buvo nuostabi dovana ir paskatinimas rašyti dar. Sofija mokosi tiesia linija sujungti du taškus. Iš paprasto popieriaus lapo ir blizgios įmautės pasigaminau „white board“ ir taip visą savaitę žaidėm su Sofija sujunk taškus – piešėm namą, medį. Savaitės pabaigoje Sofija Emilijos padedama (jau vien tai man stebuklas) nupiešė drugelį. Smagu matyti abi sesutes vieningai dirbančias.

Litaratūra

Negaliu patikėti, kad dar vis kremtame Šarlotės Voratinklį – tai dedikuotas skaitymas. Lėtai, lėtai - po skyrelį į dieną - slenkam į priekį. Apart to, paskaitėme kelias Ezopo pasakėčias, kelis Skučaitės eilėraštukus, taip pat daugybę literatūriškai nevertingų ir labai banaliai išmargintų knygelių. Be to, smalsumo nugalėta, iš bibliotekos parsitempiau dar porą V.V.Landsbergio Lapino Pūkio serijos knygelių. Siužetas ne vaikiškas, iliustracijos atliktos paskubomis. Vaikam didelio įspūdžio nepaliko. Daug didesnio dėmesio susilaukė Pifas.

Mokomės skaityti

Dvigarsiai su M, P, R, Š. Skaitymada Emilija pirma ištaria atskiras raides, pvz. M ir A > MA. Pradedu raginti ją po vieną raidę garsiai nebetarti, o perskaityti tyliai mintyse, o garsiai ištarti tik visą skiemenį. Sekasi sunkiai. Matau, kad jai sunku susikaupti. Sujungti du skiemenis į vieną vietą visai nesigauna. Parašiau žodį „šaka“. Emilija sugeba perskaityti „š ir a > ša“, „k ir a > ka“. Tada kartu pasakom „ša...ka“. Ir vistiek jai nepavyksta suvokti, kad prieš jos akis yra ne „ša“ ir „ka“, o žodis – „šaka“. Keista, o kartu ir intriguojančiai įdomu. Turiu unikalią galimybę matyti, kaip vaikas mokosi skaityti. Labai įdomus procesas.

Matematika

Pasirodo Emilija kuo puikiausiai skiria kairę ir dešinę. Pabandžiau patikrinti, ar tikrai taip ir yra. Darėm swedish drills. Prašiau Emilijos pakelti kairę ranką ir dešinę koją ir atvirkščiai, kaire ranka kasytis nosį, sulenkt kairę, paskui dešinę – visus pratimus atliko puikiai. Taip pat šią savaitę įtvirtinom objektų grupes – 1, 2, 3, 4, 5, 6. Emilija neskaičiuodama gali atpažinti iki 6 daiktų, Sofija iki 3. Be to, mokėmes įvairias sudėties kombinacijas iki 6: 1+1, 1+2, 2+1, 1+3, 2+3, 2+2, 3+3, 2+2, 3+1, 4+1, 4+2, 5+1. Bandau vadovautis Ray‘s Arithmetic bei Frank Hall‘s Arithmetic Primer. Šiose knygose pabrėžiama, kad pirmiausia vaikai turi išmokti atpažinti daiktų grupes ir įvairias sudeties kombinacijas iki 20. Be to, per vienus priešpiečius daviau vaikam tris duonos gabaliukus ir liepiau pasidalint po lygiai. Pasitraukiau į šalį – žiūriu, kas bus. Tau vienas, man vienas... O šitą perpjausim pusiau – esant poreikiui, sprendimą rasime greitai.

Gamta

Mūsų kirmelių kolonija virto kirmelių kapinėmis. Vikšrai savo kokonus susisuko pačioje kaitriausioje gyvatvorės vietoje. Veltui kelias savaites tupinėjau aplink ir baltu lapu bandžiau pridengti juos nuo saulės – visi išdžiūvo. Visi išskyrus vieną, o tas vienas mums suteikė pačią nuostabiausią pamoką... Savaitės pabaigoje tik šiaip sau užklydome pažiūrėti kokonų. Brūkštelėjau ranka per apraizgytus lapus ir staiga ant piršto nukrito kažkoks baltutis šapelis. Žiedelis, pagalvojau...bet juk aplink nieks nežydi. Staiga tas šapelis pasipurtė ir išskleidė sparnus – drugelis! Taigi mudvi su Emilija pamatėm drugelio gimimą. Tuo tarpu, aš vis geriuosi „zujūniškomis“ žydinčiomis eglėmis – dar ir Aurimą prikalbėjau eiti su manim stebėti eglių žiedų. Aurimui ši mintis nepatiko – atseit kaimynai pagalvos, kad išėjom iš proto. Visgi smalsumas nugalėjo – vieną vakarą abu uostėm ką tik nuraškytus žiedelius. Vėlgi – aš juos vadinu žiedais, o tikrovėje jie matyt vadinasi kankorėžių užuomazgos.

Dailė

Ši savaitė turininga. Išbandėm dvi technikas: izoliaciją su akvarele, vašką su akvarele, bei aliejų ant popieriaus. Izoliacija ir akvarelė: ant popieriaus sulipdėm E kontrūrus. Uždažėm. Palaukėm, kol išdžius. Nuėmėm – prašom, E raidė. Vaškas ir akvarelė: įvairiom sodriom spalvom išmarginom popierių, išdžiūvus užlašinom vaško, nudažėm juodai, kantriai laukėm, kol visai nudžius, tuomet nukrapštėm vašką – štai spalvotas žvaigždėtas dangus (išmokom, kad natūralus vaškas sunkiai nusikrapšto, o parafininis – lengviau. Lengviausiai nusiima torto žvakutės). Aliejus ir popierius - tai vitražas. Tereikia nuspalvinti kokią nors figūrą ir ją ištepti aliejumi. Popierius tampa permatomu, galima kabint ant saulėto lango.

Mintys apie muziką

Vaikystėje dėl įvairių nemalonumų mokykloje, nedraugiškų bendraklasių, nejautrių muzikos mokytojų... o gal ir šiaip... įgijau didelę dainavimo baimę. Negalėdavau net pati sau mintyse dainuoti. Atsimenu, labai pavydėjau savo klasiokei, kuri labai gražiai dainavo, kad ji galės savo vaikams dainuoti lopšines, o aš ne... Dėkoju Dievui už Aurimą ir vaikus – jie mano geriausi gydytojai. Dabar mūsų namie nė dienos be dainos. Dainuojam viską – giesmes (visi kartu ir tik aš su vaikais), įvairiuose užsiėmimuose išmoktas ir girdėtas daineles, savo pačių sukurtas daineles, trumpus eilėraščius, Biblijos eilutes. Esame išmokę A.Chalikavo aranžuotą 1 Psalmę, kas vakarą traukiam Ps 4:8. Vieną rytą, besimokinant mūsų Biblijos eilutę, kilo mintis – o ką jeigu eilutei melodiją sukurtume patys? Pasigrojau kelis akordus ant pianino ir voila – sukūrėm pirmąją melodiją 1Kor10:31... taip žymiai lengviau mokytis eilutes. Vėliau tą pačią melodiją pritaikėm Skučaitės eilėraščiui Din di lin, din di lin, nesustok ir eik tolyn...“. Graži dainelė.

Habbits, manieros ir šiaip

Asmeninė švara. Proveržis yra – rankos plaunamos ir be paskatinimo. Be to, šią savaitę mokėmės, kad vyresniems žmonėms reikia sakyti jūs, o ne tu. Vaidinom trumpas situacijas, kai Emilija klausia pastoriaus, mokytojų, praeivių gatvėje: Kaip jums sekasi? Kūrėm įvairius dialogus, kuriuose Emilija šiems menamiems žmonėms turėjo užduoti įvairius klausimus.