ATGAL Spalis 1 savaitė. Batika. Daug lietaus

Kokia nuostabi ir kūrybiškai poetiška savaitė - trys žirniai grįžta prie savo romantiškų šaknų!  Dailė, poezija, kūryba vėl grįžta į trasą... skendome pasakiškuose eilėraščiuose, o namai pavirto tikromis menininkų dirbtuvėmis. Mielas, džiaugsmingas chaosas... Tie, kas skaitėte praeitų metų trijų žirnių įrašus, turbūt pastebėjote, kad esame mažumėlę kuoktelėję dėl visko, kas eiliuojasi... ir nesieiliuoja, skaitosi ir nesiskaito... O atradimai - ten žemiau.

O štai ir kelios niūresnės gaidos.. ir vėl tie bendraamžiai. Taigi, vieną dieną belaukdama Emilijos išeinančios iš baseino, gavau "garbės" nugirsti netoliese sedėjusių draugų pokalbį (net nežinau ar "pokalbis" yra tinkamas žodis apibūdinti tam, kas ten vyko). Sedėjo du berniukai, vienas šalia kito, tačiau įsisiurbę kiekvienas į savo išmaniuosius telefonus. Amžius? Galbūt ketvirtokai ar penktokai. Iš pažiūros - faini vaikai. Žaidė matyt kažką panašaus į Soldiers of Fortune (atsiprašau už pasenusį palyginimą, bet težinau mano laikų žaidimus; tai toks žaidimas, kai tu eini ir pirmuoju asmeniu dalyvauji kovoje, šaudai, sprogdini, draskai priešus...). O pokalbis tarp jų vyko maždaug taip:

"Mmm, ar tu čia buvai?... Ar tu turi mašiną? Duok man mašiną. ... bam-bam... aš dar turiu signalines raketas ... bum-bum... O! Žiūrėk aš radau žmonių! Šaudyk juos! Šaudyk juos! Dar čia žmonės! Žudyk! ... bam-bam-bum-bum... Ar tu gyvas? Kiek dar turi oranžinių?... Ehm. Nori čipsų?"...

Galiausiai atėjo nieko nenutuokianti mokytoja ir juos kartu su visa klase išsivedė. Berniukai nusekė visiems iš paskos... vis dar subedę nosis į ekranus, vis dar šaudydami ir žudydami kažkokius ten žmones žaidime... Ilgai galvojau apie šį tragišką pusvalandį moksleivių rūmų laukiamajame. Žinoma, piktinausi. Mąsčiau apie visus savo giminaičius ir buvusius draugus, kurie atvirai baisėdavosi mūsų pasirinkimu mokyti vaikus namie. Kai kurie netgi būdavo pakankamai "apsišvietę" toje srityje - tai yra buvo viena akimi matę gyvą namuose mokytą individą. "Jie kažkokie keisti... nepritampa prie visuomenės", pareikšdavo. Nepritampa prie visuomenės? Ir kokios gi visuomenės? Vat tos, kuri tarpusavio santykius kuria per telefono ekraną? Vat tos visuomenės, kuriai kasmet reikia sukurti vis labiau vaizduotę kutenančius filmus, video žaidimus? Tos visuomenes? Ačiū, galbūt susilaikysiu ir leisiu savo vaikams nepritapti prie vat tokio plauko visuomenės. Ir galbūt dar ilgai ilgai liksime nesuprasti, bet laikas parodys.

Pamąstymui... ar žinojote, kad didelis skaičius žinomų Amerikos universitetų (Harward, Cornel, Stanford) rodo vis didėjantį norą priimti į savo studentų tarpus namie mokytus vaikus? Kodėl? Nes jie ne tokie kaip jų bendraamžiai... jie tiesiog, na - kitokie. Jie mąsto už dėžučių ribų, jie turi daug geresnius savarankiško mokymosi įgūdžius, daugeliu atveju jų pažymiai yra daug geresni už įprastas mokyklas baigusius vaikus... O prieš kelis metus atlikto kanadiečių tyrimo metu, nustatyta, kad namie besimokantys vaikai yra tiesiog sumanesni (lyginant egzaminų rezultatus). Šiuo metu Amerikoje kiekvienais metais apie 2,2 mln vaikų mokslus baigia būtent namuose. Tai nauja politikų, gydytojų, menininkų, vizionierių, mąstytojų karta. ... Faina, ane? Čia tarp kitko, kad turėtumėt omeny.

Biblija ir charakteris

Šią savaitę viskas gavosi neplanuotai, bet sustyguotai. Griebėmės dėkingumo temos ir atrodo visos aplinkybės atlėkė mums į pagalbą. Aš gavau šimtus progų pasvarstyti apie dėkingumą. Pirmiausia užduodu klausimą sau pačiai: ar aš esu dėkinga už tai ką turiu, o gal nuolatos verkšlenu dėl to, ko neturiu? Ar daug mano lūpose murmėjimo, skundų, nepasitenkinimo? Jei manęs paklaustumėte, ar aš esu viskuo patenkinta, aš jums pasakyčiau, kad taip, bet po akimirkos pridėčiau dar penkiasdešimt bet. Tie penkiasdešimt bet... jei tik turėtumėm didesnį namą, jei tik nereikėtų daryti to ir ano, jei tik galėtumėm nusipirkti naują tą ir aną, nes trečias jau visai sugriuvęs... Ir taip be galo be krašto.

Šią savaitę mudu su Aurimu (gal netgi daugiau Aurimas) galėjom į šią temą įsigilinti iš labai arti. Turėjom galimybę bendrauti su vienu misionierium iš Anglijos - Aurimas su juo visą savaitgalį važinėjo po Lietuvą. Vyrui - virš aštuoniasdešimt, kūnas jau diktuoja savo sąlygas, kelia įvairaus plauko apribojimus, tačiau akys jo švyti, o nuo lūpų nepasitraukia dėkingumas. Kur beeina, kas benutinka, ką bevalgo, ką besutinka, pirmiausia už viską dėkoja: Thank you, Jesus! Viešnagės metu lipdamas laiptas stipriai nikstelėjo koją... bet nė neburbtelėjo. Vos paeidamas ir toliau niūniavo po nosimi saldų Thank you Jesus! Koks gyvas liudijimas!

Dėkingumo temą palietėm ir su vaikais. Vaikštom su Emilija į baseiną. Baseinas - jos svajonė. Bet kai ši svajonė išsipildė, atsirado naujas poreikis - baseinas tapo savaime suprantamu dalyku, o dabar prie baseino reikia ir baseino kavinės. Kai pasakiau, kad į kavinę po treniruočių eisime tik vieną kartą į mėnesį, leidosi į ašaras. Kai pamėginau priminti, kad užtat du kartus per savaitę galės vaikščioti į baseiną - nesuveikė !Tiesa, nieko čia unikalaus - aš esu lygiai tokia pati. Galiu verksšlenti dėl stringančio kompiuterio, o net nesusimąstau, kad neesu dėkinga už tai, kad iš viso turiu kompiuterį. Bambu dėl mažo kiemo, o pamirštu padėkoti Dievui už tai, kad gyvename name ir turime kiemą... Pasaka be galo. Ką gi daryti? Negraužti savęs ir mokintis dėkoti. Dėkoti, dėkoti, dėkoti.  Pirmiausia išbandžiau su Emilija... kai imam niurzgėti, sėdam ir prisimenam viską, kas gero nutiko tą dieną. 

"Už viską dėkokite..."  1 Tes 5:18

"Įeikite pro vartus su dėkojimu, į Jo kiemus su gyriumi. Būkite dėkingi Jam, laiminkite Jo vardą!"  Ps 100:4

Tad ir dėkoju, Tau Viešpatie, už tai kad esu saugi, išgelbėta... esu visiškai soti, aprūpinta, turiu šeimą, sveikus tėvus, turiu gyvenamą vietą, transporto priemonę, esu sveika ir besilaukianti, neesu persekiojama, galiu laisvai išpažinti savo tikėjimą, turiu tiek draugų, turiu tiek veiklos, turiu viltį, pažadus... Tiesiog nuostabu. Pamėginkit ir jūs...

Ps. pasirodo mokslininkai nustatė, kad reguliarus dėkingumo dienoraščio vedimas yra galingas ginklas kovoti su stresu, nemiga, išsekimu ir netgi lėtinėmis ligomis. Netikite? Paieškokit google gratitude journal. Smagu kai mokslininkai po šitiek metų atranda tai, ką Biblijoje skaitome jau tūkstančius metų. Che.

Gimtoji kalba.

Šios savaitės tema: orai. Vėjas, lietus, orų progronzė, orų spėjimai ir įvairios su tuo susijusios literatūrinės grožybės. Prisismaginom su vaikais iki ausų galiukų. Pokalbių krypčiai nustatyti panaudojau Vaivorykštės vadovėlį (iš ten ir savaitės tema), tačiau vadovėlis buvo tik atspirties taškas... visa kitą lipdėm spontaniškai iš įvairiausių resursų.

O pradėjom nuo orų prognozės. Nors mes įprasto TV neturime, tačiau vaikai dažnai nuklysta pas senelius - o seneliai labai mėgsta "orus pažiūrėti" - tad man vaikai ir išdėstė pamoką apie dėdę, kuris prie žemėlapio stovi ir apie orus pasakoja ir kad tai orų prognoze vadinama. Emilijai parūpo sužinoti kaip jie ten tuos orus nuspėja, todėl pakalbėjom apie metereologijos stotį ir apie pačių meteorologų darbą (vėl pravertė youtube: dainelė apie orų pranešėją, automatinė orų stebėjimo stotelė, vėjo matuokliai, meteorologijos stotis). Iš nūdienų nušokom atgal į tuos laikus, kai dar jokie dėdės per TV orų nespėdavo, nes ir TV dar net ir nebuvo išrasti. Tad kaip gi žmonės orus numatydavo senovėje? O pasirodo jie išradingi buvo ir spėjo juos pagal įvairius gamtos ženklus. Parinkau gamtos ženklų pranašaujančių lietų (vasaros metu) - buvo daug juoko, vaikai visą savaitę prašė pakartoti: 

Jei lyjant šliaužioja sliekai – bus lietaus.
Jei musės piktos - bus lietaus.
Jei lašiniai rasoja - bus lietaus.
Jei skruzdelės kiaušinius neša į lizdą - bus lietaus.
Jei patamsėja upės vanduo - bus lietaus.
Jei šuo žolę ėda - bus lietaus.
Jei žiogai vakarais negroja - bus lietaus.
Jei žuvys nardo - bus lietaus.
Jei akmuo rasoja - bus lietaus.
Jei žvirbliai purve maudosi - bus lietaus.
Jei vištos smėlyje maudosi - bus lietaus.

Daugiau orų spėjimų čia. Tiesa, ta pačia proga galėjome visą savaitę stebėti orus ir kiekvienos dienos pastebėjimus surašyti lentelėje, vėliau panagrinėti visos savaitės rezultatus (koks vyravo oras, kokių dienų buvo daugiausia ir pan), tačiau mes tiesiog visko nebeaprėpėm. Tačiau dalinuosi pasiūlymu - gal kažkas kitas laiko turės daugiau. Tiesa, taip orus su vaikais stebėjome pernai vasarą ir jiems pats procesas labai patiko.

Vėjas. Vadovėlyje vaikų prašo, kad sugalvotų kuo daugiau žodžių apie vėją. Tad galvojom ir mes. Koks gali būti vėjas? Kvapnus, švelnus, stiprus, įtūžęs, gaivus, piktas, šaltas, šiltas, jūrinis, banguotas, mylintis ... Ir tikroviškai, ir šiek tiek poetiškai. Emilija prisiminė, kad vėjas gali pūsti iš pietų, rytų, vakarų, šiaurės, tuomet jis būtų vadinamas piečiu, ryčiu, vakariu, šiauriu. Vienaip vadinam stiprų, o kitaip lengvą vėją: vėjelis, štilis, vėtra, uraganas. Taip iškračius savo žodžių skryneles atrodo būtų buvę net nepadoru nepaskaityti kokio eilėraščio apie vėją. Tokių yra daug, bet mūsų mėgstamiausias -  J.Marcinkevičiaus "Vėjas". Neesu tikra, kaip literatūriškai pavadinti šį kūrinį - tai eiliuota pasaka, it karoliai suverta iš aštuonių eilėraščio formos dalelių. Viena iš jų "Ką porino vėjas" yra nuostabus gyvosios literatūros eksponatas:

Aš esu Vėjas,
Vėjas - pūtėjas,
Visą pasaulį
Pėsčias apėjęs.

Aš esu Vėjas,
Daugel regėjęs,
Ne niekadėjas,
O geradėjas.

Aš pėsčias vaikštau po marias,
Pučiu į ištemptas bures.
Aš niekam blogo nedarau,
Aš laivus jūromis varau.

Malūno girnas aš suku.
Manai, man lengva? Man sunku.
Kai netenku visų jėgų,
Krentu po krūmu ir miegu.

Bet neilgai ramus guliu -
Man reik prikrėsti obuolių,
Kad rytą atsikėlus tu
Sode jų rastum prikrėstų.

Paskui klajoju po girias
Ir medžių sėklas įvairias
Renku ir sėju. Reikia sėt -
Nėra kada man pailsėt.

O kai per kaimą aš einu,
Padžiautą žlugtą džiovinu.
Nešioju lietų ant pečių,
Kai būna karšta - vėl pučiu.

Jei aitvaro neišlaikai -
Supykę barasi vaikai.
Jei žmogui karšta ar vėsu -
Dėl visko kaltas aš esu.

Mes esam broliai keturi,
Tu juos visus pažint turi:
Jauniausias brolis - tai Rytys,
Švelniausias brolis - tai Pietys,
Pikčiausias brolis - tai Šiaurys,
Nuo jo užsidaryk duris.
Vakaris vėjas aš esu,
Aš pats vyriausias iš visų.

O kai sukimbam pūst visi,
Prabunda Vėtra. Ji baisi:
Išlaužo sodus ir girias,
Suplššo ištemptas bures,
Skandina mariose laivus,
išguldo dirvose javus.
Ir jei sutiksi ją kely,
Tai slėpkis, vaike, kur gali.

Aš šiandien debesis ganiau,
Paišdykauti sumaniau:
Tai aš trobos duris laikiau,
Tave po pievą aš vaikiau
Ir, tau beeinant takučiu,
Nutraukiau skarą nuo pečių.

Aš kur tik noriu, ten einu -
Už jūsų marių, už kalnų;
Regėjau daug svečių šalių
Ir daug papasakot galiu...

"Vėjo pasaką" rasite rinkinėlyje "Laukinė Kriaušė" (į rinkinį įtraukti visi programiniai kūriniai: ir "Grybų karas", ir "Voro vestuvės", ir "Greitoji pagalba" ir eilėraščių rinkys "Utititi, šalta"; rekomenduoju turėti savo namuose). O čia Emilijos iliustracija "Vėjo pasakai":



Lietus. Panašiai smaginomės ir su lietumi. Pirmiausia aptarėm, kad lietus gali būti pavadintas įvairiais žodžiais. Sakom, kad lauke dulksna, arba, kad krapnoja, krapyja, o kai labai stipriai lyja - žliaugia, pila. Vaikai prisiminė, kad kartais sakoma, kad pila kaip iš kibiro. Man dingtelėjo mintis sužinoti, kaip kitų tautų žmonės užvadinę smarkų lietų. Man pasisekė - kažkas šį "žurnalistinį tyrimą" jau atliko ir į straipsnį sudėjo, o aš tik įdėsiu mums labiausiai patikusius:

anglai: lyja katėmis ir šunimis
velsiečiai: lyja bobomis ir pagaliais; peiliais ir šakutėmis
prancūzai: lyja virvėmis; varlėmis; lyja lyg karvė sisiotų
estai: lyja vyrais
slovakai: lyja traktoriais
čekai: lyja vežimais
portugalai: lyja rupūžių barzdomis
tailandiečiai: lyja užmerktomis akimis ir užkimštomis ausimis
islandai: lyja ugnimi ir siera...

Štai taip išradingai lietų apibūdina įvairių tautų žmonės. O kaip skirtingai lietų mato skirtingi poetai? Radau tris eilėraščius ir juos perskaičiau vaikams. Visi labai nustebome, kad taip skirtingai galima nupasakoti vieną ir tą patį reiškinį:

"Lietus", Henrikas Radauskas

Lietus plonom stiklinėm kojom
Po visą sodą bėginėja.
Lazdyno žalsvos šakos moja,
Džiaugsmingai krūpčioja alėja.

Miško aikštelėj senas beržas
Iškėlė žalią kiaurą skėtį,
Ir iš vandens purienos veržias
Pasaulį auksu sužavėti.

Geltonu vingiu žaibas liejas,
Nurieda dundesys platus.
Po visą žemę bėginėja
Stiklinėm kojom tas lietus.

"Lietus", Justinas Marcinkevičius

Plonyčiais lietaus spinduliais
į žemę dangus nusileido
ir garsiai čiurlena grioviais
per didelį žemės veidą.

Apsvaigsta palaima laukai,
ir, lyg angelai atplasnoję,
teškenas po dangų vaikai,
kelnes pasiraitoję.

"Veidrodėlis", Janina Degutytė

Visą rytą lijo, lijo
Ant namų ir pinavijų.
Kieme šviečia daug balelių,
Daug linksmų lietaus langelių.
Iš kiekvieno saulė matos
Kaip šviesus radonas ratas.
Vai koks kiemo gražumėlis!
Nubarstyta veidrodėliais.
Įsirišiu kaspinėlį,
Pažiūrėsiu veidrodėlin.

 

Gramatika, garsinė analizė, dailyraštis. Eilėraščiais maloninomės, o kitus darbus dirbom. Darėm garsinės analizės pratimus e ir ė raidei. Emilijai daviau dvi korteles: viena su Ė, kita su E raide. Aš sakiau žodžius, o ji man rodė girdimą garsą. Taip pat klausiau ar garsą girdi pradžioje, ar pabaigoje. Vėl rašėm diktantą bei raitėm raides. Reikalai juda į priekį, tiesa, nuvargus gaunasi kiek prasčiau, todėl stengiamės visus dailyraščius suraityti pirmuosius - kol dar darbingiausia nuotaikia.

Literatūra. Praeitą savaitę užbaigėm Kalio Bliukvisto trilogija, o šią savaitę griebėmės lietuviškų nuotykių. Pradėjome skaityti V.Tamulaičio "Skruzdėlytės Greitutės nuotykius". Fantastiška knyga. Autorius ją parašė 1935 m., būdamas vos 23 metų (anuomet turbūt žmonės anksčiau suaugdavo prasmingam darbui...). 1935 m. V.Tamulaitis baigė Kauno karo mokyklos aspirantų kursus, trubūt todėl ir karo, kariuomenės, karo belaisvių, kautynių, patriotizmo, karo didvyrių motyvai tokie ryškūs ir vaizdingi šioje knygoje. Smagi knygelė, nors vietomis teko skaityti sulaikant šypseną (arba visai praleidžiant pastraipas)... ypač skyriuose apie priešų stovyklos kareivio Narsio meilę pagrobtajai vergei Greitutei (tačiau turint omeny tuometinį autoriaus amžių... tai suprantama...).

Ši knyga įtraukta į 1 kl. programinės literatūros sąrašą:

Privaloma literatūra 1-2 kl.

Pasirinktos pasakos apie gyvūnus ir buitinės pasakos (pvz., iš knygos „Gulbė karaliaus pati“).
Pasirinkti padavimai (atitinkamo etnografinio regiono).
P.Mašiotas. „Kai aš mažas buvau“ arba „Pajūriais pamariais“.
V.Tamulaitis ,,Skruzdėlytės Greitutės nuotykiai‘‘.
K.Kasparavičius ,,Trumpos istorijos” ar kitas pasirinktas kūrinys.
Matutis. Pasirinkti eilėraščiai.
Vytė Nemunėlis. Pasirinkti eilėraščiai.
R.Skučaitė. Pasirinkti eilėraščiai.
J.Degutytė ,,Pelėdžiuko sapnas”.
D.Bisetas ,,Aukštyn kojom”.
O.Proisleris ,,Vaiduokliukas” ar kitas pasirinktas kūrinys.
Dž. Rodaris  ,,Pasakos telefonu” arba  ,,Džipas televizoriuje”.

Matematika

Šiam įrašui apie matematiką išsamiai neparašysiu, kitą savaitę viską aprašysiu smulkiau. O trumpai būtų taip: toliau tvirtinome atimtį, prisiminėm sudėtį. Šiame etape Emilija mokėsi įsiminti įvairius sudėties bei atimties variantus iki 10. Sugalvojom tokį žaidimą... Žaidimo esmė tokia. Atsispausdinau visas atimties variacijas, sukarpiau kortelėmis. Gavosi keliasdešimt kortelių. Pradedam žaidimą: imu saują kortelių, dedu užverstas ant stalo. Emilija verčia po vieną, perskaito kas užrašyta, duoda atsakymą. Jei atsakymas teisingas - kortelė atitenka jai, jei suskaičiuoti nepavyksta - kortelė atitenka sniego ėdrūnui (per pusę perlenkta servetėlė, kuri mėgsta valgyti matematikos korteles). Ir žiūrim kas laimės - ar Emilija, ar sniego ėdrūnas. Baisiai smagu ir naudinga. Tiesa, Emilija laimėjo visus kartus.

Taip pat mokėsi atimti nebenaudojant pveiksliukų ar apčiuopiamų daiktų: iš atminties; skaičiuojant -1, -2, -3 žinsgnius ant skaičių juostos. Be to, reikėjo ir užrašyti žodžiu pateiktą matematinį uždavinį skaičiais: pvz. ant stalo gulėjo šeši obuoliai, du nurktio, kiek liko. Vaiko užduotis parašyti: 6 - 2 = 4. Galiausiai paskutiniame etape reikėjo išspręsti žodinius užduočius pasitelkiant sudėtį arba atimtį - vaikas turi pats nuspręsti, kokiu būdu uždavinį spręsti:

pvz. Turėjau tris raudonus ir du geltonus kamuolius, kiek žaislų turėjau iš viso? Vaikas turi užrašyti nesufleruojamas: 3-2=5
      Mama iškepė dešimt keksiukų. Į du keksiukus įdėjo siurprizą, kiek keksiukų bus be siurprizų? Vaikas turi parašyti: 10-2=8

Nors ir atrodo, kad daromi tie patys pratimai, kaip ir prieš tai, tačiau visgi gebėjimas pasirinkti uždavinio sprendimo būdą - t.y. ar naudosim atimtį ar sudėtį - yra ypatingai svarbus. Ir įdomiausia yra tai, kad vaikas gali tiksliai žinoti, kad 10 - 2 yra 8, tačiau, kai reikia tai išgauti iš žodinio uždavinio ir dar tai užrašyti būna sunkiau. O kai vaikas visgi pagauna kampą - basta, galima eiti toliau. O kita tema mūsų vadovėlyje: Kelintiniai skaičiai. Čia - kitos savaitės tema.

Istorija + Geo

Šios savaitės temos:

Ezavas ir Jokūbas (1836 pr.Kr)
Juozapas ir jo broliai (1728 pr.Kr)
Vidurinioji Egipto karalystė (2050-1800 pr.Kr)
Hetitai (2000-1200 pr.Kr)

Geografija: Žemynai, vandenynai (šią savaitę bandome parodyti be dainelių). Lietuva, Egiptas, Indija, Izraelis, Italija, Graikija, Viduržemio jūra (tiesiog pakartojom tai ką mokam). Iš smulkesnio Biblijos atlaso: Derlingasis pusmėnulis, Tigris, Eufratas, Nilas, Persijos įlanka, Raudonoji jūra, Sinajaus pusiasalis, Sinajaus kalnas, Kipras, Kreta, Mažoji Azija, Juodoji jūra, Kaspijos jūra, Negyvoji jūra. Atrodo daug, bet vaikams taip patinka, kad kiekvieną naują taškelį ryte praryja.

Ezavas ir Jokūbas

Daug daug kartų skaityta Biblinė istorija apie du dvynius: Ezavą - gauruotą medžiotoją, tėvo Izaoko numylėtinį ir Jokūbą - begaurį... mamos Rebekos numylėtinį. O buvo taip, kad vieną kartą Ezavas grįžęs iš ilgos medžioklės buvo alkanas kaip žvėris... ir būdamas toks labai labai alkanas jis pardavė savo pirmagimio teises už lęšių (ar pupų) troškinį... Izraelitų kultūroje pirmagimio teisės buvo labai rimtas dalykas, tad reikėtų įsivaizduoti, kad Ezavas matyt merdėjo iš bado... jei jau tas teises taip lengvai atidavė... Vėliau Jokūbas mamos Rebekos pamokytas dar apgauna savo aklą tėvą Izaoką ir gauna iš jo pirmagimiui skirtą palaiminimą, kurio Izaokas atšaukti nebegali. Įtūžęs Ezavas nusprendžia pribaigti savo brolį, ir tas yra priverstas bėgti į kitą šalį... Toj kitoj šaly veda dvi žmonas (gana ironiškai ten su tom žmonom gaunas... beveik norisi pasakyti, kad Dievas tikrai turi humoro jausmą... juk Jokūbas Lėjos imti į žmonas nenorėjo, tačiau jos tėvas ją Jokūbui pakiša naktį, kai jis npatamsy nieko nematė... ). Žodžiu, gana ryški istorija. O ją prisiminti išviriau ir aš lęšių viralo. Tik deja mūsų namuose lęšių ar pupų patiekalai nėra "ant bangos"... tad turėjau skanauti aš viena. Tikiu, kad Jokūbo buvo daug skanesnis...

Juozapas ir jo broliai

Dar viena nuostabi istorija apie nevykusius šeimos santykius, pavydą, kerštą, kančią ir atleidimą. Ypatingai gražiai ši istorija aprašyta vaikiškoje "Jesus Storybook Bible" (rekomenduoju iš visos širdies; kažkada turėtų pasirodyti lietuvių kalba). Šiai istorijai prisiminti yra sugalvota begalės įvairiausių veiklų ir darbelių. Mano mėgstamiausias - dvylikos brolių karpinys štai ten apačioje (kirpau iš didesnio nei A4 piešimo lapo, todėl nereikėjo klijuoti). Eiga: sulankstot 12-os dalių armoniką, nusipiešiat žmogeliukų kontūrus ir kerpat (nepamirškit, kad jie turi būti sukibę rankomis, todėl rankos turi likti sujungtos - šonuose nekirpkite!).

Tuomet reikėtų išsirinkti vieną žmogeliuką ir jį papuošti - tai Juozapas su savo margaspalviu apdaru. Šį kartą puošėme blizgančiais klijais. Pavyko visiems trims  - net ir Matui - tad darbelis pradžiugins visokio amžiaus ir plauko mažylius.

Dar viena suplanuota ir atlikta veikla - batika. Tiesa, neturėjom marškinėlių, tad darėm tiesiog ant medžiagų skiaučių. Taip pat, nespėjau susiorganizuoti tekstilės dažų, bet Agnė pasufleravo, kad galima pamėginti su akriliniais (tik juos praskiesti vandeniu). Tad priemonių reikėjo štai tokių: baltos medžiagos skiaučių (aš kažkokią seną paklodę paaukojau, dar radom nebereikalingą baltą suknelės pasijonį - žodžiu, galima visaip), kanceliarinių gumyčių (iki 1 eur), akrilinių dažų (apie 4-6 eur už 12 spalvų), ką nors nereikalingo pasitiesti ant grindų ar stalo, dubenėlių su vandeniu (dažams).

Kadangi trys žirniai kantrybe nepasižymi, viską darėm super paprastai - bet kokia tvarka rišom tvirtus mazgus ant savo medžiagos skiaučių (tam pravertė kanceliarinės gumytės); Matui ir Sofijai teko padėti, Emilija puikiai susidorojo su užduotimi.

Tuomet savo mazguotas ir gumbuotas skepetaites merkėm į dažus (kas ilgiau, kas trumpiau, kas tvarkingai, kas labai netvarkingai).

Laukėm tiek, kiek kantrybė leido... ir tada gerėjomės savo kūriniais. O kūriniai išties pranoko mūsų lūkesčius - buvo žavingai margi. Sofija pavydėjo Emilijai, Emilija Sofijai... (visai kaip tie Juozapo broliai). Teko pasimokinti pasidžiaugti vienas kito darbais.

Tiesa, akriliniais dažais nedažykite kažko, ką galvotumėte nešioti... tikrai batikai visgi reikėtų specialių dažų.

Vidurinioji Egipto karalystė ir Hetitai

Nebespėjome deramai įsigilinti, todėl paminėjau labai paviršutiniškai. Tiesa, Emilija įdėmiai išklausė pasakojimo apie hetitus, klausydama konspektavo sau suprantamu būdu:

Anglų Kalba

Kadangi bendra savaitės tema - orai, tad ir angliškai kalbėjome apie orus. Šią savaitę pasistengiau anglų kalbą įpaišyti kuo paprasčiau ir natūraliau. Jau pastebėjau, kad pernešti taip mums įprastą 45-min pamokų modelį į namų aplinką yra beprasmis dalykas (apie tai kalba visi homeschooleriai), todėl pamėginau mokinti tiesiog dienos eigoje. Truputį ryte, šiek tiek ruošdama pietus, važiuodama mašinoje, valgant. Tad mūsų anglų kalba šią savaitę apėmė tokį žodžių ir posakių diapazoną (svarbiausia nuoseklumas ir pakartojimas):

Žodžiai:
Sunny, rainy, stormy, cloudy, windy, snowy.
Hot, cold, warm, wet (šiuos žodžius smagu vaidinti). 

Atspausdinau tokį orų ratą (labai elementarus), pakabinau ant sienos ir karts nuo karto prabėgančių vaikų paklausdavau: "How is the weather today?". Tuomet rodydavau pirštu į paveikslėlį ir prašydavau pakartoti paskui mane. Po kelių dienų išmoko.

Taip pat mokinomės penkis naujus action verbs:

Look, like, run, play, hear.

Su naujais žodžiais lengva sudaryti kelis sakinius (svarbu juos kelis kartus nuosekliai pakartot):

Look outside. What is the weather today?
Is it sunny today? Yes, it is / No, it's not.
Is it hot / cold / warm / wet?
Can you hear the wind?
Do you like to play outside? Yes, I do / No, I don't.
Do you like to run in the snow / rain / sun?

Ir keli resursai iš youtube (fantastiškai susirišę su orų tema):

Weather song 1 
Weather song 2
Peppa pig 3 weather episodes
Dainelė: Rain, rain, go away
Dainelė: Mr. Sun
Dainelė: Itsy bitsy spider
Dainelė: Snowflake

Pasaulio pažinimas + etika

Su vėjaus ir lietaus šokiu nuplaukė mūsų pasaulio pažinimas. Ir etika. Kažkur įsipynė į gimtąją kalbą ir kasdienius pokalbius, todėl nieko konkretaus šioje skiltyje nerašau. O kadangi mūsų naudojamuose Vaivorykštės vadovėliuose viskas ir taip persipina, tai kažkur savaitės bėgyje užkabinom visas reikalingas temas.

Muzika /  Šokis / Dailė

Muzika ir šokis.

Šokom lietų, kūrėm lietų. Kadangi pritrūko garsinės vadovėlio medžiagos apie vandens instrumentus (techniniai nesklandumai), ją parūpinome sau iš youtube. Štai mūsų atradimai:

Lietaus daina: Africa - Angel City Choir

Vandens bliūdeliai: Indija

Vandens koncertas

Besižvalgydami radom ir aibę keistų instrumentų, kurie ir prajuokino, ir nustebino: čia.

O čia mūsų bandymas sukurti lietų:

 

Dailė.

Užėjo šią savaitę kūrybinis šišas. Įsijautėm į lietaus temą ir bandėm visokiais būdais lietų ant popieriaus vaizduoti. Internete radau, kad mamos su vaikais daro druskos ir akvarelės piešinius - neva lietui pavaizduoti. Pabandėm ir mes, bet kažkaip nesigavo. Tačiau akvarelė ir citrinos rūgštis suveikė truputį efektyviau. Ant šviežiai užlietos akvarelės krapnoji / purški citrinos rūgštį. Štai mūsų eksperimentas (čia ir druskos ir citrinos pridrėbta) apačioje, o internete įkvėpimui ieškokit "lemon juice and watercolour painting / craft".

Taip užsikretėm druskos ir citrinos rūgšties barstymu ant akvarelės, kad nusprendėm išmėginti tušą su spiritu (internete rasite ieškodami "watercolour rubbing alcohol"; geriau suveikia medicininis spiritas, kurio mūsuose sako lengvai negausi).

Antras prisėdimas buvo daug sėkmingesnis - imitavome srūvenantį lietų. Įdomi technika, Emilijai labai patiko. Tiesa, grindys po mūsų lietaus srūvenimų liko apgailėtinos būkles, bet laimei akvarelė gerai išsiplauna. Štai ką mes prikūrėme (internete tokių darbelių idėjų rasite ieškodami "gravity painting crafts").

Bandom toliau: kreidelės ir akvarelė. Sena gera technika. Tiesa, reikia gerai nutaikyti kreideles - jos turi būti rimtai vaškinės (o ne kažkokios pseudo vaško pakaitalo), antraip akvarelė viską pasiglemž. Pirkau pačias pigiausias vaškines kreideles iš IKI - 0,79 centai už kelioliką kreidelių. Praeityje tokiai technikai naudojome brangias Faber Castel kreideles... tai žinokit šitos pigios suveikė daug efektyviau - akvarelė prie jū visai nekibo ir neužgožė. Štai mūsų kreidinis lietus...

Audra ir dar daugiau adros...

Ketvirtas prisėdimas - tiesa kolkas dar neišdirbtas. Mokytojos rekomenduoti Flying Tiger nusipirkome tokius vat super aštrius peiliukus (tinka karpiniams ir visokiems smulkiems preciziškiems... darbams). Eksperimentavom su Emilija...

O kai baigiam eksperimentuoti, kurti ir šėlti, mūsų kambarys visuomet atrodo štai taip...

Kas tvarkysis? Spėkit iš trijų kartų. : )

Išvykos

Taip jau nutiko, kad atėjo Mato ir Sofijos gimtadieniai. Matui 3, Sofijai 5. Jau dideli žirniai, greit ir žirniais vadinti nebegalėsiu. Paminėti gimtadienius sugalvojome Kaune, Curiosity žaidimų salėje. Labai patiko, labai visko daug, labai išradingai viskas pateikta. Tiesa, brangus malonumas - savaitgalį visa šeima už valandos smagumynus sumokėjome 22 eur, darbo dieną būtų buvę truputį pigiau. Apačioje - kelios akimirkos iš mūsų šėlionių:

 

Tad tiek. Iki greito : )

 

Mūsų žodžiai stato arba griauna. 1 Dalis: žodžiai vyrams