Na va. Prieš metus laiko drauge su Agne iš MolioVaikų pradėjom šį utopinį namų mokymo „eksperimentą“. Svajoti apie namų mokymą pradėjau daug anksčiau, tačiau "oficialiai" TrijųŽirnių kelionė prasidėjo praeitų metų birželio mėnėsį. Atrodo taip senai... Turiu išsisaugojusi ir užsikonservavusi visus Trijų Žirnių įrašus. Štai pats pats pats anksčiausias: „Bandom....

Iš "archyvų": 31-34 savaitė… mokslai tęsiasi Skaitome iš ties daug (apie 1-2h per dieną, normalios apimties knygas). Kaip mano panos išsėdi? Štai kelios mintys. 1. Pirmiausia – jos neišsėdi. Sofija nuolatos šokinėja nuo sofos ant fotelio, verčiasi, pertraukinėja mane, lipa man ant galvos (tiesiai ant galvos...). Emilijai kojos nebenustygsta vietoje po dvidešimties...

Su viena drauge kalbėjom apie sezonus mamų (mamų, ne namų) gyvenimuose. Na žinote... tie iki vaikų, su vaikais (pirma su mažais, paskui su ūgtelėjusiais), po vaikų. Kiekvienas sezonas turi savo unikalių niuansų. Štai aš atvykau į mamos su trim mažamečiais sezoną, kurio default rėžimas yra nuovargis ir irzlumas, pavarų dežė sugedus (veikia tik aukščiausia pavara), miego bakas...

šitas bus ilgas... persiprašau... : ) Biblija Pirmiausia pasakysiu taip: pirma knyga, su kuria turėtų būti supažindinamas kiekvienas vaikas ir kurią tėvai vaikams turėtų skaityti kasdien – tai Biblija. Jei jau kalbame apie knygas, tai vat – šita knyga turi eiti pirmiau visų kitų knygų. Te visos kitos knygos dulka jūsų lentynose, svarbiausia, kad Biblijos puslapiai...

Jau rašiau praeitame įraše, kad kelios mūsų savaitės buvo kiek kitokios nei būna įprastai. Išėjom iš ritmo...išėjom ir iš rikiuotės. Tiesa, gera žinia yra ta, kad labai daug laiko praleidome gryname ore. Blogesnė žinia – kad ne lauke praleistas laikas buvo super-duper chaotiškas. Tačiau dabar mintimis pavaikščiojusi per mūsų 42, 43 ir 44 savaites supratau, kad iš tikrųjų...pasakysiu...

Taigi, po šiokių tokių pamąstymų ir permąstymų, po mažų ir didelių krizių ir krizaičių mūsų gyvenime, pasipustėm padus ir lėkėm toliau. Ir visai neblogai mes lėkėm, ir visai neblogai mes skridom – su daug mažiau lūkesčių ir daug daugiau gryno oro ir daug daugiau džiaugsmingų atradimų ir gero ūpo... Ir taip ištisą nuostabią ir visai netrumpą... savaitę... O paskui...

Po didelės krizės (visos krizės mūsų namuose vyksta mano galvoje ir...skrandyje... yum yum saldumynų perteklius) sustumdžiau prioritetus. Atradau įdomų fenomeną, kurį kiti protingi žmonės jau žino praktiškai.. na, nuo gimimo... bet ne aš. Tikrai ne aš. Pam-param-pam: diena turi pabaigą ir dienoje yra ribotas skaičius valandų. Vadinasi, į dieną galima sutalpinti tik ribotą kiekį...

Dažnai skaitydama kitų mamų internetinius dienoraščius pagalvoju: „Kaip tos mamos viską spėja? Kokios jos šaunios, organizuotos. Įvaldžiusios įvairiausius mokymo, tvarkymo, mąstymo, maisto planavimo, maisto pirkimo metodus. Kokios jos protingos! Apsiskaičiusios. Man iki jų toli. Man taip nepavyks“. Pažįstama? Man pažįstama. Skaitau jų įrašus ir gėriuosi fantazija,...

Dvi savaitės, kurios mažiausiai panašėjo į mokymąsį. Mažutėliausiai. Bet galbūt visa esmė slypi visisškai ne tame? Taigi, per šias dvi „mokslo“ savaitės buvo TV bokštas, buvo Lajų takas, buvo boulingas, buvo močiutės ir senelio gimtadienis, buvo žaisloteka, buvo žarnyno virusas (yup), buvo daug knygų ir mažai tikro mokslo. Biblija Prabėgo dvi savaitės, o ant mūsų...

Pagaliau supratau vieną akivaizdų faktą – su trim vaikais nėra viskas taip jau paprasta. Man. Asmeniškai. Gal kitur, kitados būna kitaip... Bet mūsuose dalykai dažnai nusprendžia būti nebekontroliuojami. Be išankstinio pranešimo, nepasitarę su manimi ima reikalai ir visai suprastėja. Vat ėmėm ir apsirgom. Visi. Paskui visi pasveiko, o aš likau tokia neišsikapsčiusi. Žinoma,...