Kai prieš beveik du metus pradėjau rašyti TrisŽirnius, ir kai įkvėpimas ir energija dar liejosi per kraštus, aprašydavau kiekvieną mūsų namų mokymosi savaitę. Puškavau kaip gerai suteptas garvežys. Po pusės metų rašymo maratono teko keisti taktiką, nes tokiu tempu su trim vaikais varžtai klibėti pradėjo. Tačiau dabar supratau, kad atėjo laikas ir vėl atsižymėti panašaus...

Mokykloje su matematika nedraugavau. Visuomet maniau, kad esu tiesiog ne matematikos žmogus. Save laikiau užkietėjusia humanitare (iš tikrųjų, kalbos man sekasi daug geriau). Tačiau, kai pradėjau domėtis mokymu namuose (homeschooling) supratau, kad su matematika būčiau puikiai draugavusi, jei tik mokymo būdas būtų buvęs kitoks. Matote, aš esu vizualikė, todėl man nesibaigiančios...

Ketvirtasis edukacinis šeimų susitikimas nugriaudėjo garsiai ir prasmingai. Bum bam! Tiesa, aš gremėzdiškai vėluoju su įrašu (gerą mėnesį...), bet geriau vėliau nei niekada, ane? Priminsiu iki tol buvusias susitikimų temas: dviračiai, miestai, vanduo ir štai ketvirtoji - "Atkurtai Lietuvai 100". Pirmą kartą užklystantiems trumpai apie susitikimus: susiburiam kartą per mėnesį...

Ėmė šeštadienio popietė ir netikėtai atsilaisvino - tupim visi namie ir sukam galvas, ką čia nuveikus. Būtumėm taip ir persukę visas galvas į visas įmanomas puses, jei nebūtų kažkuriam taukštelėję: traukiam į muziejų... Kažkur iš nuogirdų girdėjau, kad Valstybės pažinimo centre visai nieko, todėl ten ir išsiruošėm. Trumpai drūtai: viskas liuks, bet tik ne su mažiukais......

Prieš kelis mėnesius ir vėl eilinį kartą permasčiau visą mūsų namų mokymo planą. Nusprendžiau užpildyti šiokias tokias spragas ir skirti valandą per savaitę pakalbėti su vaikais apie vienas kitą ir apie mus supantį aplinkinį pasaulį. Mums reikia išmokti kalbėti ne tik apie save kaip apie matomą žmogų, bet ir apie savo jausmus, emocijas (apie sunkiau apčiuopiamas dalis). Išmoksime...

Sėdžiu sau ir galvoju: kas per žvėris yra tas nuoširdus padrąsinimas? Kodėl jis toks retas? Kur jis pranyko? Kas jį sumedžiojo? Kodėl aš pati kartais labai vangiai, labai nenorom išspaudžiu vieną kitą komplimentą savo draugėms, vyrui, vaikams, tėvams... Štai viena draugė skaniai valgyt pagamino, kita - geriau už tave savo namus pasipuošus... ir žiūrėk liežuvis prie gomurio...

Kadangi Matui dar net trijų metukų nėra, mūsų homeschoolinge viršų ima knygos, eilėraščiai, dainos, dailė - labai mergaitiška atmosfera. Karts nuo karto Matas įneša vyrišką gūsį - pripiešia krūvą lapų mašinų arba kaukšteli kuriai iš sesių žaislu per galvą. Tiek to vyriškumo. Tad nenuostabu, kad mes niekuomet net ir negalvojom lankyti energetikos ir technikos muziejaus......

Sausio pabaigoje vis gausėjanti bendraminčių grupė (tai mokantys savo vaikus šeimoje) susirinkome Vilniuje į trečiąjį edukacinį šeimų projektą. Tema: VANDUO. Vertinga patirtis - tiek ruošimosi etapo, tiek ir dalyvavymo. Po susitikimo visi vienareikšmiškai nusprendėme, kad vandens tema neišsemiama ir kad prie jos sugrįšime dar ne vieną kartą. Bus smagu pamatyti kaip augant vaikams...

Kas žino, tie žino, o kas nežino, dabar sužinosite - aš ilgą laiką labai nemėgau lietuvių poezijos vaikams (...ir ne vaikams..). Su pavydu žvėlgiau į angliakalbiams prieinamus literatūrinius lobynus ir bai sėdavausi mūsų skurdžiais, "šimtą kartų girdėtais" poezijos perliukais. Galvodavau: štai angliakalbiai turi savo nursery rhymes (dainuojami eilėraštukai vaikams),...

Šį perliuką sužvejojau Pintereste prieš keturis metus. Pamačiau, padariau keturis (vieną man, kitą Aurimui, ir dar du Sofijai ir Emilijai... na... Grigaliūnų sniego seniai, kapish?), pasidžiaugėm vieną sezoną ir užkėlėm į palėpę. Šiemet nuo palėpės nukėlėm. Ir supratau, kad mūsų gi jau daugiau nei sniego senių. Teko gamint dar vieną. Ta proga išsitraukiau fotoaparatą...