Ką daryti nedarbo dieną, kai nesinori gaminti pusryčių ir kai nėra jokio dienos plano? Taigi labai paprasta (jei esi netoli Vilniaus...): važiuoti pusryčiauti į IKEA ir būti tiesiog spontanišku. Taip ir padarėm. Susirinkom visus tris žirnius ir ko ir išriedėjom į IKEA. Restoranas atsidaro 9:30. Tokiu laiku savaitgalį žmonių dar nedaug, pusryčiai čia pigiau grybo. Geras planas. Papusryčiavę nusprendėm išmėginti tokį nuotykį ne nuotykį - stebėti lėktuvus.

Pasirodo lėktuvų stebėjimas (plane spotting) yra gana plačiai paplitęs pomėgis. Vilniuje yra neoficiali lėktuvų stebėjimo vieta, kurios be navigacijos būtume ir neradę, tačiau su tiksliom koordinatėm šiaip ne taip radom. Išsukus iš plento, reikėjo važiuoti tokiais keliais:

Po tuo STOP ženklu pasistatėm mašiną - regis tam reikalui nupjautame pievos lopinėlyje.

Ir dar kiek paeėjom (apie 200-300 m.)

Ir dar truputį...

Matas pamatęs (išgirdęs) savo pirmąjį lėktuvą iš nuostabos net išsižiojo. Įspūdis garantuotas. Tiesa, net ir mum suaugusiems garsas buvo gana netikėtas. Su jėga. Galingai.

Patvoriais paėjom dar pusšimtį metrų.

Lėktuvų gaudesio neišsigandę pievų gyventojai - pilni laukai drugelių. Sunku suskaičiuot. Tad kam lėktuvai, o kam drugeliai...

Na, žinoma, visgi ne vien tik drugeliai. Sulaukėm trijų lėktuvų pakilimų, nusileidimus stebėsim kitą kartą, nes šįkart būtų reikėję laukti virš valandos (prieš atvažiuojant galėtumėt pasitikrinti Vilniaus oro uosto tinklapyje atvykimų / išvykimų grafikus).

Prie pat tvoros, ir su šiek tiek zoom:

***

Suaugusiems patiko. Koks garsas! Kokia masė! Vaikams irgi patiko. O ypač Matui. Gal tik vaikinas truputį nusivylė, kad lėktuvai mūsų nepakvietė paskraidyti kartu... "O kodėl mūsų nepasiemė?", paklausė didžiai nusivylęs. Iš tikrųjų... kodėl gi? Projektas kitam kartui. O šiam kartui tiek. Jei turit kelias valandas laisvo laiko ir bent vieną nuotykių ieškotoją, tikrai rekomenduojam išbandyti.