Guliu ryte ir gailiu savęs - och tas beprasmis ir siaubingas kalėdinis maratonas! Dovanos. Nesibaigiantys įsipareigojimai. Renginiai. Vienas. Antras. Trečias. Kalėdinės dirbtuvės. Kalėdinės sueituvės. Kalėdinės reklamos. Raudonų chalatų ir kepurių su baltais bumbulais karštinė. Mėnesį trunkantis slogus sapnas. Ar ne tiesa? Vakar parduotuvėje bestovėdama milžiniškoje eilėje išgirdau iš šalimais užstrigusių likimo draugų: "šiemet kaip niekad nėra jokios kalėdinės nuotaikos". "Taip, būtent!", tyliai pritariau mintyse ir ėmiau dar labiau gailėti savęs, savo vyro ir vaikų ir... apskritai - viso aplinkinio pasaulio.
Taigi, grįžtu prie pačios pradžios - guliu ryte ir gailiu savęs. Skundžiuosi Dievui, koks sunkus laikas ir kodėl taip viskas juodai nesąžininga. Kas ten tokio nesąžiningo nebespėjau sugalvoti, nes staiga lyg pats ryškiausias žaibas iš pačio giedriausio dangaus man smogė į galvą mintis! Hello, Romiečiams 12:1-2!
Dievo gailestingumu aš prašau jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą,
šventą, Dievui patinkančią auką, – tai jūsų sąmoningas tarnavimas.
Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą,
kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia.
(Laiškas Romiečiams, 12 skyrius, 1-2 eil.)
Taip, taip, žinau, žinau, šios eilutės nebuvo parašytos būtent kalėdų karštinei sutramdyti... tačiau savigailos akimirką man jos buvo raktas į visus mano prieškalėdinius "kodėl?"... Taip, pasaulis liūdi, nes metas iš tiesų nykus ir spaudžiantis prie žemės. Tačiau mes - tikintieji - esame raginami paprasčiausiai... neprisitaikyti prie šio pasaulio. Eureka!!
Štai kurie du ištraukos žodžiai mane ryte išpurtė iš sąstingio: "...tai jūsų sąmoningas tarnavimas". Esame raginami kažką aktyviai padaryti, kažką pasirinkti, o ne laukti, kol tai nutiks savaime! "Ir neprisitaikykite prie šio pasaulio...". O kas mums, kad komercializmas ir vartotojiškumas baigia užimti visas įmanomas gyvenimo kerteles? Kas mums, tikintiesiems? Nuo to, kad parduotuvių lentynos lūžta nuo žaislų ir nubrangintų kalėdinių niekučių nekeičia to fakto, kad prieš du tūkstančius metų į pasaulį gimė Jėzus Kristus - žmonių Išganytojas! Gimė, nugyveno tris dešimtis trukusį tobulą gyvenimą, paskui mirė vietoje mūsų ant kryžiaus (ne už savo, o už mano ir tavo nuodėmes), o po trijų dienų, nugalėjęs mirtį, prisikėlė! O tuomet dar geriau: "kad kiekvienas, kuris Jį (tai Jėzų) tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą"!! Kalėdų karštinė?! Kas man darbo! Kai naujienos tokios geros - kalėdų karštinė tegul slepiasi sau po krūmais.
Tad, visi tikintieji, traukime gitaras, smuikus, būgnus, fleitas (... arba bent jau puodus), kelkime savo balsus ir kelkime džiaugsmingą triukšmą! Nebūkime niekeno negirdimi savo džiugesyje, nebūkime užgožti, nebūkime tyliai mandagūs garbintojai! Tegul mūsų keliamas džiaugsmingas triukšmas atitinka tą fantastiškai didelę naujieną, kurią galime skelbti visiems žmonėms: Džiūgaukite visi, nes į pasaulį gimė išganytojas!!!
Rinkimės džiaugsmą, visi tikintieji!
***
Ir dar kelios padrikos, bet tikrai į temą post scriptum mintys.
Apie triukšmingą gyrių... paskutinė psalmė, 150-oji:
Girkite Viešpatį! Girkite Dievą Jo šventykloje! Girkite Jį dangaus tvirtumoje!
Girkite Jį dėl Jo galingų darbų! Girkite Jį dėl Jo begalinės didybės!
Girkite Jį, pūsdami trimitą! Girkite Jį arfa ir psalteriu!
Girkite Jį būgnais ir šokiais! Girkite Jį styginiais instrumentais ir vamzdžiais!
Girkite Jį skambiais cimbolais! Girkite Jį trenksmingais cimbolais!
Visa, kas kvėpuoja, tegiria Viešpatį! Girkite Viešpatį!
Ar tu kvepuoji? Taip? Tuomet - girk Viešpatį!
Ausyse skamba nuostabi šių laikų šlovinimo giesmė (vieniems formatas galbūt labiau priimtinas, kitiems mažiau, bet esmė nuo to nesikeičia). Dalinuosi su jumis: "This is Amazing Grace"
Pati tik dabar nubudus, linkiu jums džiaugsmingo šventinio meto!!