Bandom. Bandom. Kartais sėkmingai, kartais nelabai. Pirmadienį nuvažiavom į biblioteką. Bandom palaikyti kas savaitinį įprotį. Susirinkom tragiškų knygų. Buvau šokiruota ir pasipiktinusi K.Binkio „kūryba“. Gal čia tas atvejis: rašysiu vaikams, bet supras tik suaugę? Tas pats su viena vokiečių rašytojos knyga – apie kiaulę, kuri troško spagečių. Absurdu tai pavadinti būtų pernelyg absurdiška. Tokios knygos tyčiojasi iš vaikų vaizduotės ir subtilaus, švelnaus pasaulio suvokimo. Tokios klaikios knygos įsiveržia į vaikų pasaulį ir jį suteršia, įbrėžia, pritrypia ilgam ilgam...o gal ir visam laikui. Pamoka man tokia: iš bibliotekos neimt bet ko. Ir dar: jei turim tik kelis poetus, rašiusius vaikams, dar nereiškia, kad reikia juos visus rekomenduoti skaityti vaikams... Geriau mažesnis pasirinkimas, bet esteiškesnis.

Raidės. Šią savaitę mokomės B ir b. Raides apklijavom lipdukais, išdažėm blizgučiais. B – tai blizga. Pasirodo Emilijai sunku atskirti B ir M. Panašiai skamba? Bandėm įtvirtinti raidę per žaidimą – pradėjom nuo boružės, balionų, brum, barkšt, brakšt, bim bim bim ir pan. Baigėme šėlsmu pas mus miegamajame: aš bumbinau ritmą, o merginos siautė ant patalų. Dulkių sukėlėm visą debesį, bet B raidę įtvirtinom. Bebumpsėdamos sugalvojom dar vieną žodį iš B raidės – būgnas! Valio! Pasiėmėm būgnus ir pakartojom mylimą dainą išmoktą Kindermusik - „Sarasponda“.

Mušdamos būgną pasitreniravom sekas. Juk šią savaitę mokomes sekas. Aš grojau seką, o Emilija turėjo išmąstyti, kas eis toliau: bum—bum-bum—bum—bum-bum-? Sekėsi sunkiai. Įdomu, bet atrodo, jog Emilijai pirma reikia ištarti garsiai seką, o tik paskui ji gali ją atkartoti ir pratęsti.  

Rašymas. Emilijai sekasi fantastiškai. Lavina įtsryžus brūkšnius. Prie jūros praktikavosi rašyti savo, mano ir sesės vardą - pai

Matematika. Taigi, šią savaitę pratinamės prie sekų. Pradėjom nuo bitės. Spalvinom juodai-geltonai-juodai-geltonai. Vėliau spalvotai pagaliukais bandėm atkartoti mano parodytas sekas. Primityvias dviejų spalvų AB-AB-AB sekas atkartoti sekėsi neblogai, tačiau pratęsti nebepavyko. Emilija dar nepagauna sekos esmės..

Biblija. Už rytinę dalį atsakingas Aurimas, o aš vis pamirštu paklausti, kaip jam sekasi. Jie su vaikais toliau nagrinėja Shorter cathecism, girdėjau šią savaitę kalbant apie Dievo kūriniją. Vakarais su vaikais Bibliją skaitau aš. Šiuo metu pabaigėme iš4-5-6 skyrius. Gal tyčia, o gal ir netyčia mūsų vakariniai Biblijos skaitiniai sutapo su sekmadieninėmis vaikų pamokėlėmis bažnyčioje, todėl skaityti suaugusiųjų Bibliją jiems nėra taip sudėtinga, istorija gerai atpažįstama. Be to, vaikai yra daug kartų matę „Egipto princą“.

Gamta. Antroj savaitės pusėj vykom pas Aurimo tėvus – labai koncentruotos kelios dienos. Aplankėme Mini Zoo: su vaikais maitinom lamas, pelikanus, kupranugarius, gauruotus į hipius panašius asilus, ožiukus, stinas ...Gavome išvysti, kaip povas savo puošnia uodega bando sužavėti povienę. Didžiausią įspūdį vaikams paliko ne egzotiški gyvūnai, o paprastos voverytės – jas Eilija piešė grįžusi namo. Paskutinę atotogų dieną nuvykome prie jūros – tai bent laimė! Papludimys buvo nusėtas milžiniškais karkvabaliais, bet mano vaikų jie nesudomino... gal kaltos tos vovereitės iš Mini Zoo. : )

Litaretūra. Šią savaitę į biblioteką vykome du kartus – vieną kartą suplanuotai, o kitą kartą iš pykčio. Iš pykčio todėl, kad buvau šokiruota mūsų taip „puoselėjamo“ lietuvių poeto Kubilinsko eilėmis vaikams. Aurimas perskaitė vaikams eilėraštį apie gyvūnus, įkritusius į šulinį...kaip jie vienas kitą suėdė... What?? Kitas eilėraštis apie kiškį, kuris ėjo skandintis... Tad griebiau aš tą Kubilinską ir dar kelias ne į temą paimtas knygas ir skuodžiau į biblioteką. Šį kartą pasiėmėm V.Nemunėlio eilėraščių rinkinį ir Šarlotės voratinklį (vaikam labai patiko filmas..). Be to, Aurimas iš miesto parvežė dvi fantastiškas knygas apie gamtą: Jurijaus Dmitrijevo „Kas miške gyvena ir kas auga“ bei Leonardo Grudzinsko „Laiškai iš bebrų upelio“. Tikrai garantuoju, kad antroji yra puiki lietuviška Gyvoji Knyga (LB).

Skaitymas2. Su Emilija toliau dviskiemenuojam. Sekasi sunkiai. Nesuprantu kodėl. Pvz skiemuo BA. Žiūrėdama į BA ji bando išlement A..a..AA... Bet jei aš pasakau „B“ ir „A“, ji iškart atsako – BA. Tad šiandien įsigudrinau – liepiau jai garsiai sau pasakyti abu skiemens garsus. Pasakius garsus, pavyko, tačiau neilgam, po trijų mėginimų pavargo.

Menas, muzika. Aurimas su vaikais vakare klausosi klasikinės muzikos. Emilija jau atskiria smuiką nuo violančelės. Žino, kas yra opera.